A.Žebrauskas: televizija būtų ugdantis narkotikas

Aš televizorių įsijungiu kartą per tris mėnesius, dažniau naudojuosi internetu. Viena iš priežasčių, kodėl geriau renkuosi internetą negu televiziją, tai, kad internete yra daug įvairios informacijos ir ten nėra reklamos. Taip pat internete galiu žiūrėti tai, kas įdomu, man patogiu laiku.

Kita priežastis - televizijos turinys. Televizija labai pataikauja masuotei, siekia populiarumo ir vis leidžiasi prie žemesnio lygio, užuot po truputį kėlusi visuomenę ir ją ugdžiusi.

Kadangi televiziją žiūriu retai, kai įsijungiu, labiausiai man krenta į akis ten skambančios intonacijos, dirbtinumas, mėgavimasis tuo, kas yra blogai. Mane netgi garsas veikia neigiamai. Pavyzdžiui, laidoje „Kakadu“ džiaugiamasi tuo, kaip kas nors susimovė, paėmė kyšį ar susilažalino. Taip gera visiems nuo to. Ta intonacija ir toks televizijos skambesys man nepatinka. Man nepriimtinas toks landžiojimas po mėšlą.

Serialai televizijoje dažniausiai remiasi tokiais Senojo Testamento dalykais kaip pavydas, kerštas. Žmonės gyvena tais pavydais, kerštais. O man būtų įdomiau pamatyti serialą, kalbantį apie tai, kaip nepavydėti ir nekerštauti, nes pavydas ir kerštas niekur neveda. Tačiau žmonėms tikriausiai patinka pavydas ir kerštas, tai jie tuo maitinasi, tai valgo. Man tai yra neįdomu.

Žmogus juk yra tai, ką jis nuolatos daro. Jeigu nuolatos sėdi prie televizoriaus, iš jo gauni informaciją, tai toks ir esi. Serialai lyg ir pasakoja apie gyvenimą, o gyvenimas yra apie serialus. Jie susipina, daro įtaką vienas kitam. Kad pajaustume tai ir pamatytume, turime truputėlį atsitraukti ir pareflektuoti, tada galbūt įmanoma pajausti, kaip viskas yra susipynę ir tampa kasdienybe... Mano vienintelis noras būtų, kad televizija keltų publiką į viršų, ne vien tik vaikytųsi reitingų.

Kokią energiją skleidžia televizija? Kai televizija kapstosi po konfliktus, tai iš televizijos sklinda nemaloni, neigiama energija. Kokiomis emanacijomis, kokiomis energijomis žmogus minta? Jeigu nueini į mišką, paukštukai čiulba, tu gauni vieną energiją, o žiūrėdamas į skandalą per televizorių - gauni kitą energiją. Šiaip gyvenime skandalų nėra tiek daug, jie nuolatos nevyksta. O jeigu nuolat žiūri laidą, kurioje rodomi konfliktai, skandalai, tai pripranti prie jų. Tada tau trūksta šito maisto, šito brudo. Trūksta skandalų. Prie to priprantama kaip prie narkotikų. Tada jau reikia pažiūrėti, įsijungti televizorių, nes reikia skandalų. Mano galva, tokios laidos yra visiška nesąmonė.

O televizija - tai narkotikas.

Žinoma, nusakyti televizijos ir auditorijos ryšį labai sunku. Tačiau, manau, daugiau televizija kuria savo auditoriją, negu žiūrovai daro įtaką televizijai. Televizija kuria žiūrovą, bet ir pataikauja jam. Toks paradoksalus dalykas. Ir aš, kaip žiūrovas, galiu ką? Galiu tik nežiūrėti. Ir viskas. Daugiau nieko negaliu padaryti.

Man norėtųsi, kad žmonės būtų mokomi, šviečiami, ugdomi. Aišku, forma neturėtų būti nuobodi. Žmonės turėtų būti patraukliai šviečiami, patraukliai, po truputį keliami į viršų, kad galėtų būti labiau apsišvietę, supratingesni, tolerantiškesni, atlaidesni, sąmoningesni, o ne paskendę savo tamsiuose instinktuose.

Gerai, kad yra internetas, kuris duoda man kažką naujo, padeda man augti kaip asmenybei. Mane domina gamta, psichologija, mokslas. Internete žiūriu TED konferencijų įrašus. Tai trumpos kalbos apie įvairiausias gyvenimo sritis. Galų gale internete yra tikrai gerų filmų, kuriuos gali atsirinkti ir pasižiūrėti.

Nežinau, kas televizijoms trukdo ugdyti visuomenę. Gal tai komercinis kontekstas? Iš tikrųjų komercinių televizijų tikslas yra pinigai, komercija. O komercija siekia kuo aukštesnių reitingų. Turi būti duodama tai, ko reikia rinkai. Užsisuka toks ratas ir viskas.

Žinoma, labai džiugu, kad Lietuvos televizijoje, kiek girdėjau, dabar nėra reklamos. Manau, kad nacionaliniam transliuotojui turi būti skiriama kuo daugiau pinigų iš biudžeto. Tik tada Lietuvos televizija galėtų atlikti šviečiamąją, kultūrinę, žmogaus kėlimo aukštyn funkciją.

Jeigu būtų mano valia, skirčiau kuo daugiau finansų nacionaliniam transliuotojui. Dar ir iš žmonių imčiau po keletą litų, kad būtų galima daryti kokybiškas, geras laidas, kurios konkuruotų su komercinėmis televizijomis. Galbūt tada pasikeistų ir žmonės? Žinoma, žmonės, kokie buvo visais laikais, tokie ir yra, o žmogus visada gali keistis.

Parengta pagal priedą „TV publika“