A.Večerskis: būti nuoširdžiam - labai sunku

- Kaip minėsite gimtadienį?

- Kadangi ieškau pozityvo, stengsiuosi, kad mano gimtadienis man ir mano draugams būtų mielas ir malonus.

- Kas kasdien atima daugiausia jūsų laiko ir minčių?

- Repetuoju su vienu žymiausių mūsų būgnininkų Arkadijumi Gotesmanu. Mes prieš septynerius metus pradėjome kurti spektaklį „Dievo žmogaus istorija“, dabar gavome šiokią tokią paramą, tai tęsiame spektaklį ir pabandysime jį padaryti iki galo. Taip pat rašinėju kai ką, nes pagal tai, kas dabar vyksta aplink, nežinai nei ką statyti, nei už kiek statyti, pabandysiu savo darbą padaryti.

- Rašote scenarijų?

- Rašau pjesę. Kadangi niekas iš šono nieko daugiau negali pasiūlyti, yra noras pabandyti įveikti save ir dabartinį laiką, nes tai, kas vyksta, man jau atsibodo. Tas žanras, kuriame dirbu, yra be galo sudėtingas. Visos komedijos, kurios mus supa, pasidarė vienodos. Iš viso nebeįdomios. Norisi rasti kažką žmogiško, kas turėtų žmogiškąjį pradą, o ne tik cinišką, negatyvų... Žmonės gi ieško romantikos, meilės, gražių jausmų, o ne visą laiką to, kas yra bjauru. Gyvename tokį gyvenimą, kuris reikalauja iš žmogaus labai daug pastangų, potencijos. Reikia daug jėgų, kad atsilaikytum prieš viską, kas vyksta aplink. Bet, manau, kalbėti apie žmogiškus dalykus dabar yra daug vertingiau.

- Apie ką bus jūsų pjesė?

- Apie žmogų, kuris visą gyvenimą stengiasi pabėgti iš kitų žmonių įtakos, kuris stengiasi uždirbti pinigus, kad galėtų vesti, sukurti šeimą, turėti vaikų ir atlikti tą uždavinį, kurį jam yra suteikusi gamta. Tai elementarus siužetas, kokių dabar jau ir nėra. Visai neįmantrus.

Manau, pats sudėtingiausias užsiėmimas yra būti nuoširdžiam, mylėti, į žmogų žiūrėti pozityviai.

- Kodėl, norint būti nuoširdžiam, reikia daug jėgų?

- Todėl, kad būti nuoširdžiam gyvenime yra labai sunku, tai žmogui labai daug kainuoja. Žmogus stato save į nepatogią padėtį. Visa teisybė žmogui atsiperka tik blogiu ir visokiais nemalonumais. Tai sako tiek asmeninė mano patirtis, tiek mano draugų patirtis. Bet aš manau, kad vis tiek gerumo, šilumos savo artimui reikia surasti.

- Kodėl jums kilo mintis kalbėti apie paprastumą ir nuoširdumą, ar to jūsų gyvenime trūko?

- Taip, ta kūryba susijusi su mano gyvenimu, mano veikla. Aš jau anuo laiku buvau deklaravęs meilę žmonėms, savo žiūrovams ir visiems kitiems. Labai norėjau ir teatre, ir kine padaryti daug. Padariau tiek, kiek man buvo duota, leista, o paskui prasidėjo kitas periodas. Yra toks periodas, kai žmogus ateina prie ribos ir nebegali pavežti tokio didelio šieno vežimo, tai pradedi vežioti mažiukais. Tą aš ir darau.

- O kaip vertinate dabartinę padėtį teatre, kine?

- Mane visada baugindavo saviveikla. Teatras ir kinas mane visada baugindavo kaip priemonė išreikšti save to negalint. Pastaruoju metu tiek teatre, tiek kine pigioji darbo jėga yra užgrobusi ekranus, pradedant prodiuseriais ir baigiant valdytojais. Yra žmonės, kuriuos aš vadinu lapių medžiotojais. Jie patys negali, bet turi teisę medžioti, pagauna lapę ir tą lapę kankina, kad ta lapė ką nors padarytų. O vargšų našlaičių, kurie nori padaryti ir negali padaryti, yra daug, ir jie sutinka net veltui daryti, kad tik patektų į ekraną. Scena yra labai keistas dalykas. Scenoje ir televizijoje yra labai daug žmonių, kurių ten neturėtų būti...

Parengta pagal priedą „TV publika“