Skraidantis siaubas: kaip įveikti baimę

Faktai nerūpi

Vidutiniškai 30 proc. žmonių bijo skraidyti lėktuvais ir šis procentas laikui bėgant beveik nekinta. Tokia būsena yra tikras psichikos sutrikimas, minimas Tarptautinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK), ir garsiai nuskambantys pranešimai apie incidentus aviacijoje tik skatina jo apraiškas. Tačiau iš tiesų civilinė aviacija tampa vis saugesnė ir pagal šį rodiklį seniai aplenkė kitas transporto rūšis. Mažo avarijų skaičiaus rekordai čia atnaujinami vos ne kasmet, įvairių incidentų vis mažėja, tačiau aerofobams tai nėra svarbu.

Neigti faktus yra būdinga daugeliui fobijų, ypač pradiniame etape. Žmogus nebegirdi jokių protingų argumentų, užtat visą dėmesį nukreipia į atvejus ir istorijas, patvirtinančias jo baimes. Smegenys stengiasi „įteisinti“ fobiją, paversti protinga, rasti tinkamą būdą išvengti tariamo pavojaus. Toks elgesys gali reikštis įvairiausiomis formomis ir ne visada vengiama lėktuvų. Kai kas gali skristi ne ilgiau kaip 4 valandas, kai kas renkasi tik „savas“, „saugiausias“ oro transporto bendroves, kiti neatsitraukdami žiūri pro langą, nuolatos bėgioja į tualetą arba lipa į lėktuvą kaip reikiant išgėrę. Ieškoti logikos tokiuose veiksmuose neverta.

Aukščio baimė daugiau ar mažiau yra būdinga bet kuriam žmogui, ji yra natūrali, ją kelia akivaizdus pavojus gyvybei. O aerofobija - visai kitokios kilmės sutrikimas, nei su aukščiu, nei su lėktuvais jis nėra susijęs. Tai kompleksiškas reiškinys, kuris gali būti apskritai nesveikos psichikos indikatorius. Jeigu su ja kas nors negerai, yra labai didelė tikimybė, kad vidinės baimės susikoncentruos būtent į aviaciją. Gali būti, kad tai yra labiausiai paplitusi fobija.

Baimės šaknys

Apie 70 proc. daugiau ar mažiau sveikos psichikos žmonių pasaulį laiko patikima, pasitikėjimo visiškai verta vieta. Suprantama, kažkas negero ar net baisaus gali įvykti ir įvyksta, tačiau tokie atvejai yra išimtis, o ne taisyklė.

Bet štai likusieji 30 proc. mano kitaip. Pasaulis jiems - nesibaigianti grėsmė, košmaras, kur viskas bet kurią akimirką gali pakrypti į bloga. Tokiems žmonėms išimtis - kaip tik sąlygiškos ramybės ir atsipalaidavimo laikotarpiai, valandėlės, kai galima atsikvėpti.

Žmogaus santykis su pasauliu susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais, pradedant tėvų mažam vaikui rodomu rūpesčiu ir teikiama apsauga. Todėl įvairių kultūrinių tradicijų atstovai yra nevienodai linkę į aerofobiją. Tokiose šalyse kaip Izraelis ir Nyderlandai, kur vyrauja tolerancijos, gyvo bendravimo su vaikais kultūra, tokių žmonių yra palyginti nedaug. Užtat aerofobija dažniau išsivysto D.Britanijos gyventojams, kur emocinis tėvų ir vaikų ryšys tradiciškai yra silpnas, arba Vokietijoje, kur vyrauja tvarkos, kontrolės ir perfekcionizmo kultas. Vienas didžiausių aerofobų procentų - Kazachstane, kur iki šiol viešpatauja patriarchalinės tradicijos, o vaikus auklėjant dažnai taikomos fizinės bausmės.

Sudužusios iliuzijos

„Stebuklingų“ gydymo būdų būti negali ir nereikia jų ieškoti. Pradėti reikia nuo paprasto pripažinimo, kad problema slypi ne aviacijoje, o individualiose psichikos ypatybėse, pasitikėjimo stokoje ir įtarume. Jos yra būdingos daugeliui aerofobų, ir jeigu jus kamuoja panašios baimės, visa tai tikrausiai - apie jus. Įveikti pradinį neigimą, pripažinti, kad tikroji problemos priežastis - ne lėktuvuose, o galvoje, vadinasi, žengti pirmą žingsnį į ramų skrydį.

Saugumas Projekto „Aviation Safety Network“ duomenimis 2018 m. aviacijoje buvo užfiksuota 15 įvykių, kurių metu žuvo žmonės - iš 37,8 mln. per tą patį laiką įvykusių reisų. Taigi 2018 m. buvo ne itin laimingi: 0,32 mirtino atvejo/1milijonui reisų, ankstesniais metais jų buvo 0,06/1 mln. reisų. Palyginkite: per automobilių avarijas žūsta 2,2 proc. viso pasaulio gyventojų.

Fobijos

Pagal šiandien galiojančią Tarptautinę ligų klasifikaciją aerofobija yra viena iš agorafobijų. Tai grupė fobijų, tarp kurių yra baimė išeiti iš namų, įeiti į parduotuvę, minios ir viešų vietų baimė, baimė vienam keliauti traukiniu, autobusu, lėktuvu. Be to, ją dažnai lydi depresijos bei įkyrių būsenų simptomai ir socialinės fobijos. Žmonės, kamuojami agorafobijų, didelio nerimo nejunta, nes turi galimybę išvengti šių „pavojų“.