4 nuotr.

Protinga blondinė - misija (ne)įmanoma. EPA-Eltos nuotr.

Truputis istorijos

Yra keletą teorijų, iš kur kilo mitas apie „kvailas blondines“. Viena iš jų siekia Senovės Graikiją. Jos gyventojai taip žavėjosi šviesiaplaukiais iš Šiaurės, kad nutarė atrasti būdą, kaip pasišviesinti savo plaukus. Kadangi anuomet nebuvo paisoma, kokią įtaką viena ar kita priemonė turės sveikatai, manoma, kad dažnas plaukų balinimas ne pačiomis įmantriausiomis priemonėmis turėjo ilgalaikį poveikį smegenų vystymuisi.

O Romos imperijoje, spėjama, šviesūs moterų plaukai asocijavosi pirmiausia su prostitucija. Blondines, paimtas į vergiją barbarų kraštuose, pristatydavo į viešnamius. Manoma, kad egzistavo įstatymas, pagal kurį moterys, besiverčiančios šiuo amatu, turėjo dažyti plaukus arba nešioti šviesius perukus.

Kita teorija siekia viduramžius. Kol kilmingosios damos leisdavo laiką rūmuose, o išėjusios į lauką slėpėsi po skėčiu, paprasti žmonės dirbdavo laukuose, todėl jų plaukai nuo aplinkos poveikio nuolat šviesėjo. Kadangi žemesnės klasės atstovai dažniausiai neturėjo jokio išsilavinimo, šviesūs plaukai ėmė asocijuotis su prastuomene.

Vis dėlto kad ir koks gajus būtų mitas apie kvailas blondines, reikia pripažinti, kad šviesiaplaukės traukia vyrų akis. O tai, pasirodo, irgi yra paaiškinama moksliškai. Genetikai įrodė, kad šviesūs plaukai, akys ir oda yra recesyviniai požymiai. Nuo seniausių laikų šiuolaikinių vyrų protėviai rinkdavosi šviesiaplaukes, nes jų pagimdytas kūdikis greičiausiai bus panašus į tėvą. Dar vienas mokslinis paaiškinimas, kodėl blondinės traukia vyrų akį, pasirodo, šviesi plaukų spalva užtikrina didelį estrogenų kiekį kraujyje. Tai hormonas, kuris yra atsakingas už vaisingumą. Taigi vyras, rinkdamasis blondinę, nesąmoningai užsitikrina savo giminės tęstinumą.

Kad ir kokios - protingos ar kvailos, patrauklios ar ne - blondinės būtų, panašu, kad po poros šimtų metų anekdotai apie jas praras prasmę. Mokslininkai spėja, kad natūralūs šviesiaplaukiai išnyks po 200 metų. Taip įvyks dėl to, kad šviesių žmonių genai poroje beveik niekada nedominuoja. Vaikai, gimę šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra šviesus, o kitas - tamsus, daugeliu atveju perims tamsius plaukus.

Blondinė per klaidą

Sporto žurnalistė TV3 sporto žinių vedėja Vlada Musvydaitė gerai prisimena, kaip per klaidą tapo blondine. „Kai kitados iš Pagėgių atvažiavau į Vilnių, nutariau pakeisti šukuoseną, pašviesinti keletą plaukų sruogelių. Nuėjau į grožio saloną, man nudažė plaukus, apvyniojo, pasodino po tokiu dideliu apvaliu džiovintuvu ir... pamiršo. Vietoj kelių šviesių sruogelių turėjau visą baltą galvą - tapau visiška blondine. Labai gerai prisimenu, kai išėjau į gatvę, buvau nustebinta gausių vyrų žvilgsnių", - pasakojo V.Musvydaitė. Nors ji įsitikinusi, kad plaukų spalva nelemia nei išsilavinimo, nei intelekto, prieš dešimt metų, kai Vlada pradėjo dirbti žiniose, jai teko susidurti su kitų stereotipiniu mąstymu apie blondines. „Pakalbinau vieną sportininką žinioms, o kitą dieną jis mane pamatė bėgiojančią su Lietuvos rinktinės apranga ir pasakė: „Išprotėjo ta blondinė žurnalistė". Turėjau jam paaiškinti, kad esu ne tik žurnalistė, bet ir sportininkė, Lietuvos rinktinės narė", - pasakojo V.Musvydaitė. Šiandien su tokiais pašnekovais žurnalistė jau nebesusiduria, nebent pati pasinaudoja „kvailos blondinės" įvaizdžiu. "Manau, kad gudrios moterys tuo naudojasi. Ypač tenka tuomet, jei sustabdo policijos pareigūnai", - šypsojosi TV3 sporto žinių vedėja.

Šviesi plaukų spalva netrukdo

Maestro Vytauto Kernagio dukra Eglė Kernagytė-Dambrauskė blondinė yra iš prigimties. Gal todėl jai niekada neteko dėl vieno ar kito savo kvailo poelgio teisintis tuo, kad yra blondinė. "Nelabai tikiu tokiais kažkieno sukurtais stereotipais. Gyvenime esu susidūrusi tiek su blondinėmis, tiek su brunetėmis nelabai aukšto intelekto lygio, todėl negaliu teigti, kad vienos yra kvailesnės ar didesnės vyrų vilioklės. Netgi atvirkščiai - manau, kad brunetės yra labiau pasitikinčios savimi", - tvirtino E.Kernagytė-Dambrauskė. Jos visiškai nežeidžia nei anekdotai apie kvailas blondines, nei kitų nuomonė, paremta plaukų spalva. „Įvairiausių juokų yra daug. Pagalvokite, kas būtų, jei dabar žydai imtų pykti dėl anekdotų", - retoriškai klausė jauna moteris. Anot jos, didžiausią įtaką sėkmei turi ne plaukų spalva ar grožis, bet pasitikėjimas savimi. „Svarbu, kad pats jaustumeisi gražus, kad, pažiūrėjęs į veidrodį, būtum patenkintas. Be abejo, grožis kažkiek paperka, bet jis tikrai nėra pagrindinis faktorius, lemiantis sėkmę", - teigė E.Kernagytė-Dambrauskė. Iki šiol jai nė karto dar neteko susidurti su situacija, kurioje šviesi plaukų spalva jai būtų pakišusi koją. „Matyt, mano aplinkos žmonės, kaip ir aš, neskiria tam daug dėmesio", - šypsojosi maestro dukra.

„Blondiniškumas“ padeda išsisukti

Dizainerės Audronės Bunikienės juokeliai apie kvailas blondines visiškai nežeidžia, atvirkščiai - kelia juoką. „Priklausau tai kategorijai žmonių, kurie labai mėgsta iš savęs pasišaipyti. Todėl jei padarau ką nors ne taip, pati teisinuosi tuo, kad esu blondinė. Ypač tai padeda, kai sustabdo policijos pareigūnai. Žmonėms patinka, kai pasijuoki iš savęs, jie tuomet atlaidžiau žiūri į nusižengimus", - šypsojosi mados industrijos atstovė. Pasak jos, bendraudama su daugybę moterų ir merginų, niekada nepastebėjo, kad šviesiaplaukės būtų kvailesnės ar gražesnės. A.Bunikienė įsitikinusi - nuo plaukų spalvos tai nepriklauso. „Netikiu tokiais dalykais. Nors girdėjau, kad vyriškos giminės atstovams labiau patinka blondinės, manau, kad tai yra subjektyvu", - sakė moteris. Rinkdamasi modelius, dizainerė nekreipia dėmesio į plaukų spalvą. Jai svarbiau merginos tipažas. Pačios A.Bunikienės plaukai šviesūs yra nuo pat gimimo. „Įdomu tai, kad mano tėvelis buvo juodaplaukis, todėl kartais net juokaudavome, kad esu ne jo vaikas. Vaikystėje apskritai buvau balta kaip pūkas, todėl tas blondinės šleifas velkasi nuo pat jaunystės", - pasakojo moteris. Apie kvailas blondines visuomenėje gyvuojantis mitas dizainerei gyvenime nei trukdė, nei padėjo. „Man įrodinėti nieko nereikėjo. Bet negaliu pasakyti, kad šviesūs plaukai būtų ir padėję. Jei kas ir padėjo, tai komunikabilumas, o ne plaukų spalva", - tvirtino A.Bunikienė.

Ką apie blondines galvoja žinomi vyrai?

Fotografas Gediminas Žilinskas:

- Tiesioginės sąsajos tarp plaukų spalvos ir intelekto lygio surasti negaliu, bet sutinku, kad liaudyje įprasta manyti, jog blondinės yra kvailesnės. Net kai brunetės padaro ką nors sunkiai pagrindžiamo logika, yra pavadinamos blondinėmis. Tačiau tai nereiškia, kad kas nors nori šitaip įžeisti šviesiaplaukes merginas. Asmeniškai nepastebėjau, kad blondinės darytų daugiau nesąmonių. Kita vertus, nemanau, kad jos turi ir tam tikrų pranašumų. Moters grožis nėra susijęs su jos plaukų spalva. Svarbu, kad ji moteriai tiktų. Tačiau šviesūs plaukai automatiškai nedaro moters gražios.

Aktorius Leonardas Pobedonoscevas:

- Mano gyvenime blondinių buvo ir yra daug. Visų pirma mano mama yra blondinė, mano pirmosios meilės ir didžioji moterų dalis buvo šviesiaplaukės, vedžiau taip pat blondinę. Nežinau, ar čia ta spalva tokia magnetiška, kad mane traukia, ar čia mados reikalas. Yra daug fatališkų, gražių tamsiaplaukių, bet likimas mane suvedė tik su šviesių plaukų atstovėmis. Iš tiesų gyvenime esu patyręs ne vieną anekdotinę situaciją su blondinėmis, bet žmonos apšnekėti negaliu, paskui gausiu per galvą. Tačiau iš tokios rubrikos "Iš blondinės užrašų" galėčiau net knygą išleisti.

TAI ĮDOMU

Natūralios blondinės turi daugiau plaukų negu brunetės. Tai paaiškinama tuo, kad plaukai žmogui yra skirti tam, kad apsaugotų galvą nuo neigiamo saulės poveikio. Kadangi pro šviesius plaukus saulės spinduliai lengviau pasiekia galvos odą, jų reikia daugiau.

Tik 10 proc. visos žmonijos populiacijos yra natūraliai šviesių plaukų.

Tyrimai rodo, kad daugiau nei 70 procentų vyrų sau į žmonas renkasi brunetes.

Naujojoje Gvinėjoje yra vienintelė gentis pasaulyje, kurios žmonės yra juodaodžiai, bet turi natūraliai šviesius plaukus.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“

Pasidalink: