respublika.lt
 

Nepaaiškinami gamtos stebuklainuotraukos (3)

2020 sausio mėn. 15 d. 18:45:47
Milda KUNSKAITĖ

Kai kada susidaro įspūdis, kad gamta su mumis žaidžia kažkokį jai vienai suprantamą žaidimą, uždavinėdama klausimus, į kuriuos nepajėgia atsakyti šviesiausi žmonijos protai. Mokslininkų mėginimai paaiškinti mįslingus reiškinius, vykstančius įvairiose planetos vietose, dažnai tik dar labiau viską supainioja, sukurdami naujus galvosūkius.

×
nuotr. 3 nuotr.
„Sacharos akis“. Vikipedijos nuotr.

 

„Sacharos akis“

Rišato struktūra, taip pat vadinama „Sacharos akimi“ - apie 50 m skersmens geologinis darinys karščiausios pasaulio dykumos viduryje. Pažiūrėjus iš aukštai, „akis“ atrodo kaip visų melsvų atspalvių koncentriniai apskritimai. Anksčiau buvo manoma, kad Rišato struktūra atsirado nukritus meteoritui, bet naujausi tyrimai rodo, kad tai netiesa: paprastai meteoritų krateriuose būna įvairių silicio junginių, o „Sacharos akyje“ nieko panašaus nėra. Istorinių teorijų šalininkai spėja, kad Rišatas - ne kas kita, kaip Platono minėtos atlantų civilizacijos liekana, bet geologų manymu „akis“ susidarė prieš daugiau kaip 100 mln. metų, taigi net jei atlantai egzistavo, jie čia veikiausiai niekuo dėti. Pagal dar kitą versiją Rišatas - seniai užgesusio ugnikalnio viršūnė, bet tada yra neaišku, kodėl nėra vulkaninių uolienų kupolo. Tikriausiai struktūros kilmė dar ilgai kels karštas mokslininkų diskusijas.

Didžiojo kanjono amžius

Didysis kanjonas - viena didžiausių Jungtinių Valstijų įžymybių. Šis unikalus geologinis darinys yra ištyrinėtas skersai ir išilgai, bet geologai iki šiol negali nustatyti jo amžiaus - vieni kalba apie 6 mln. metų, kiti - apie 70 mln. Įvairiai vertinamos ir kanjono formavimosi ypatybės: ar jį uolose išgraužė Kolorado upė, ar jis atsirado daug seniau ir tik paskui tapo upės vaga? Kasmet pasirodo šimtai straipsnių, atliekama dešimtys tyrimų, skirtų šiai temai, bet, sprendžiant iš visko, kanjono susidarymas dar ne vieną dešimtį metų bus mokslinių diskusijų objektas.

Lakuotos uolos

Uolienas, esančias dykumose, dažnai dengia laką primenanti įvairių atspalvių - nuo šviesiai oranžinio iki juodo - medžiaga. Senovėje žmonės „lake“ braižydavo gyvūnų figūras ir gentainių portretus. Tokių uolų dailininkų sukurtų objektų yra visame pasaulyje, bet keista, kad mokslininkai iki šiol gerai nežino, iš kur atsiranda „lakuotas paviršius“. Didžiąją „lako“ dalį sudaro molis, apie trečdalį - geležies ir mangano intarpai, kurie ir suteikia įvairius atspalvius. Be to, mangano koncentracija medžiagoje gali 50 kartų viršyti vidutinę jo koncentraciją aplinkinėje vietovėje. Tyrinėdami „lako“ sudėtį, specialistai aptiko, kad kai kurie mikroorganizmai gali kaupti geležį ir manganą, bet jeigu paviršių dengianti medžiaga būtų jų gyvybinės veiklos produktas, jos storis būtų gerokai didesnis. Vieni mokslininkai spėja, kad medžiaga atsirado iš uolienų išplaunant kai kuriuos cheminius junginius, kiti įsitikinę, kad „lakas“ susidarė nusėdus tam tikroms dulkėms, bet jokių įtikinamų šių versijų įrodymų nėra.

Havajų salų susidarymas

Dauguma specialistų sutaria, kad Havajų salynas atsirado dėl povandeninių vulkanų aktyvumo. Pagal šiuo metu populiariausią versiją salos susiformavo į paviršių iškilus vadinamiesiems mantijos pliumams - planetos mantijos apatinių sluoksnių magmos srautams. Kaip žinoma, tektoninės plokštės lėtai „plaukioja“ mantijoje, judėdamos kelių cm per metus greičiu, tačiau pliumų išėjimo taškai nekinta - tuo galima paaiškinti didelį salų amžiaus skirtumą ir jų specifinį išsidėstymą.

Specialistų skaičiavimais, Havajai pradėjo formuotis prieš maždaug 80 mln. metų ir procesas vyksta iki šiol. Tai liudija dažni salyno povandeninių vulkanų išsiveržimai. Nors ši versija ir nėra galutinai patvirtinta, ji yra labai įtikinama.

Maunt Boldi spąstai


Mičigano ežero pietinio kranto smėlio kopas turistų vadovų sudarytojai vadina „gyvomis“ - kiekviena kalva kasmet pasislenka per porą metrų, bet čia nėra jokio stebuklo. Seniai žinoma, kad smėlio judėjimo priežastis - vėjas, tačiau nė vienas specialistas kol kas negali paaiškinti paslaptingo kopų gebėjimo „praryti“ žmones.

2013 m. liepą šešerių metų Natanas Vesneris įkrito į maždaug 3 metrų skersmens kraterį, staiga susidariusį tiesiai jam po kojomis. Laimė, berniuką pavyko išvaduoti iš smėlio nelaisvės - prireikė gelbėtojų brigados, ekskavatorių ir daugiau kaip trijų valandų laiko. Tą pačią vasarą kalvoje atsirado dar vienas krateris. O geologai kol kas neįvardija tikslių priežasčių, kodėl staiga atsiranda didžiulės duobės. Sprendžiant iš visko, čia susiduriama su mokslui anksčiau nežinomu geologiniu reiškiniu, aiškina specialistai.

Uturunku augimas

Paskutinis Uturunku ugnikalnio, esančio Bolivijos pietryčiuose, išsiveržimas įvyko prieš maždaug 300 tūkst. metų, bet beveik 6 km aukščio milžinas ir dabar nenustoja stebinti mokslininkų. Pasitelkę palydovų stebėjimo duomenis specialistai nustatė, kad jo požeminės ertmės magma užpildomos apie 10 kartų greičiau negu kituose ugnimi spjaudančiuose kalnuose. Dėl Uturunku hiperaktyvumo vietovė aplink vulkaną maždaug 70 km atstumu kasmet paauga apie porą centimetrų. Geologai kuo įdėmiausiai stebi šį procesą, sprendžiant iš visko, prasidėjusį palyginti neseniai, bet kas jį paskatino ir kuo viskas baigsis, kol kas yra neaišku. Kai kas mano, kad įdomus, bet nerimą keliantis reiškinys gali rodyti, kad Uturunku sparčiai tampa supervulkanu, kurio išsiveržimas turėtų katastrofiškų padarinių planetos klimatui, kitų manymu, versija nėra labai įtikinama. Šiaip ar taip, Uturunku auga bauginamu greičiu ir niekas nežino, kodėl.

Masinis Permo išmirimas

Ekologinė katastrofa, įvykusi permo periodo pabaigoje, neduoda ramybės paleontologams - priežastis, dėl kurios per trumpą laiką išmirė nuo 93 iki 97 proc. visų biologinių rūšių, mokslininkams iki šiol yra mįslė. Pagal vieną populiariausių versijų didžiąją dalį gyvybės Žemėje sunaikino nukritęs milžiniškas meteoritas, nors svarių įrodymų iki šiol nerasta. Kitos teorijos šalininkai spėja, kad kaltė dėl to tenka vulkanų aktyvumui, dėl kurio užsidegė didžiuliai anglies klodai, tai sukėlė šiltnamio efektą ir staigų temperatūros padidėjimą. Dar kiti mokslininkai taip pat kaltę verčia vulkanams, bet mano, kad čia neapsieita be mikrooganizmų Methanosarcina, kurie didžiuliais kiekiais gamina metaną, o tai taip pat gali sukelti šiltnamio efektą. Taip ar kitaip, permo išmirimo priežastis dar teks išsiaiškinti.

Žemės plutos plyšiai


Kartkartėmis įvairiuose mūsų planetos kampeliuose žemėje atsiranda didžiulių plyšių, kuriuos mokslininkai vadina „didžiausiu tektoniniu paradoksu“. Pagal priimtą Žemės plutos sandaros modelį susidarant „normaliems“ įtrūkiams jų kraštų aukštis turi skirtis, o staiga atsiradusiuose plyšiuose to nėra. Be to, Žemės paviršiaus „plėštinių žaizdų“ pasirodymą paprastai lydi žemės drebėjimai, bet paslaptingų plyšių susidarymo rajonuose seisminio aktyvumo nėra. Kai kurie liudininkai teigia, kad tuo metu girdėjo keistą požeminį ūžesį, kurio šaltinis kol kas yra neaiškus. Visa tai rodo, kad apie procesus, vykstančius mūsų planetos gelmėse, žmonija žino toli gražu ne viską.

Mesino druskingumo pikas

Prieš 6 mln. metų Viduržemio jūra išdžiūvo ir faktiškai virto dykuma. Šį 600 tūkst. metų trukusį laikotarpį mokslininkai vadina Mesino druskingumo piku. Labiausiai tikėtina priežastis, dėl kurios iš „Viduržemio jūros vonios“ buvo „išleistas vanduo“, kaip manoma, buvo užblokuotas jūros susisiekimas su Atlanto vandenimis, bet dėl ko tai įvyko, vieningos nuomonės specialistai neturi. Pagal vieną iš populiarių teorijų vandens lygis nukrito, kai gerokai paaugo Žemės ašigalių ledo kepurės. Kitos teorijos šalininkai teigia, kad kataklizmo priežastis buvo tektoninis aktyvumas ir jo pasekmė - jūros dugno pakilimas Gibraltaro rajone. Artimiausiu metu mokslininkams vargu ar pavyks gauti naujų duomenų, patvirtinančių kurią nors iš šių hipotezių, taigi lieka tik kurti naujas. Svarbiausia, kad Viduržemio jūra vėl tyvuliuoja, ir argi taip jau svarbu, kas prieš 6 mln. metų „išleido vandenį“?

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite Užgavėnes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 C

+1 C

 

 -1 -2 C

+5 +7 C

+2 +3 C

 

+1 +2 C

3 m/s

2-4 m/s

 

5-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0840 PLN - 4.3012
RUB - 70.7943 CHF - 1.0605
GBP - 0.8363 NOK - 10.1600

Nuorodos