Ledinis desertas: kas sugalvojo ledus?

Manoma, kad valgomųjų ledų istorija prasidėjo prieš 5000 metų. Sprendžiant iš archeologų radinių, jau apie 3000 metų prieš mūsų erą turtinguose Senovės Kinijos namuose būdavo patiekiami desertai, šiek tiek primenantys ledus: turtingi kinai skanaudavo sniegą ir ledą, sumaišytus su apelsinų, citrinų gabaliukais ir granatų sėklomis. Kinijos imperatorius Tangas net sukūrė savą ledo ir pieno mišinio receptą. Šių skanumynų receptai ir laikymo būdai buvo laikomi paslaptyje ir buvo atskleisti tik XI a. pr.m.e. knygoje „Šidzing“ („Dainų kanone“) - senovinių dainų rinkinyje.

Atšaldytų skanėstų gamybos paslaptį kinai perdavė arabams, kurie greitai išmoko gaminti sniegu šaldomus sirupus, pavadinę juos šerbetu.

Senovės graikai ir romėnai šaldydavo vaisius, vyną ir sultis, kad galėtų jais mėgautis per vasaros karščius. Šiems skanėstams laikyti net buvo statomi specialūs rūsiai ir ledainės, kuriuose net vasarą būdavo išlaikoma žema temperatūra. To meto ledai buvo mėgstamas Aleksandro Makedoniečio desertas. Hipokratas savo veikaluose akcentavo atšaldytų vaisių naudą ir savo pacientams tą rekomendavo.

Europoje ledai išpopuliarėjo po to, kai garsusis Venecijos keliautojas Markas Polas iš kelionės po Kiniją parvežė jų receptą ir šaldymo procedūros aprašymą. Italijoje desertas iš sniego, sumaišyto su vaisių sultimis, turtinguose namuose nuo seno buvo mėgstamas skanumynas. Tačiau europiečiams ilgai nepavyko užšaldyti mišinių, kurių pagrindas - pienas. Mat bet kokio tirpalo užšalimo temperatūra yra tuo žemesnė, kuo didesnė jo koncentracija. Štai paprastas vanduo užšąla esant nulinei temperatūrai, o cukraus sirupas - tik minus 18 laipsnių temperatūroje. Šią paslaptį ir sužinojo Markas Polas. Nuo tada ledų gamybos paslaptį italai saugojo tris šimtus metų.

Tačiau nėra nieko slapto, kas anksčiau ar vėliau neišaiškėtų. Taip ir atsitiko, kai 1553 m. Kotryna Mediči ištekėjo už Henriko II. Naujoji Prancūzijos karalienė kaip kraitį į Prancūziją atsivežė šalto skanėsto receptą. Iškilmių proga buvo patiektas desertas: aviečių, apelsinų ir citrinų ledai. Prancūzijos karaliaus dvaras nepaprastai susižavėjo naujuoju skanumynu ir netrukus ledai tapo neatsiejama didikų puotų dalimi. Beje, Kotrynos Mediči sūnus Henrikas III taip pamėgo ledus, kad valgydavo juos kasdien.

Geriausi ledų meistrai dirbo karališkuosiuose dvaruose. Didikų rūmuose net buvo įsteigiama ledų gamintojo pareigybė, o deserto receptai buvo laikomi griežčiausioje paslaptyje. Už ledų gamybos recepto atskleidimą virėjams net grėsdavo mirties bausmė.

1625 m. Kotrynos Mediči anūkė Henrieta Marija, tekėdama už Karolio I Stiuarto, į savo svitą įtraukė asmeninį virėją ir konditerį, ledų gamybos specialistą Žeraldą Tirseną (Gerald Tirsain). Tik 1649 m., kai Karolis I, reikalaujant Oliveriui Kromveliui, buvo nubaustas mirtimi, Ž.Tirsenas grįžo į tėvynę, Paryžių, ir praturtėjo, geriausią šokoladinių ledų receptą „Ledinė neapolietė“ pardavęs kavinei, kurios specializacija buvo šokoladiniai desertai.

Atradus Naująjį pasaulį, Europa susipažino su cukrumi ir šokoladu. Dėl šių ingredientų atsirado naujų ledų rūšių ir desertas dar labiau išpopuliarėjo. Beje, šokoladiniai ir vaniliniai ledai pirmą kartą buvo pradėti gaminti valdant Prancūzijos karalienei Onai Austrei. Per vieną jos sūnaus Liudviko XIV banketų buvo paskelbta, kad šventės pabaigoje vyriausiasis virėjas kiekvienam svečiui patieks desertą, kuris atrodo kaip šviežias kiaušinis. Visų nuostabai, tas „kiaušinis“ buvo labai saldus ir dar šaltas.

Antrojoje XVII a. pusėje ledai tapo prieinami ne tik kilmingiesiems. Už galimybę mėgautis ledais reikėtų dėkoti versliems italams. 1660 m. Frančeskas Prokopijus di Koltelis (Francesco Procopio dei Coltelli) Paryžiuje, priešais teatrą „Comedie Francaise“, atidarė pirmąją kavinę-ledainę. 1782 m. šioje kavinėje, prancūziškai pavadintoje „Le Procope“, klientams buvo siūloma iki 80 rūšių ledų. Ši įstaiga klesti iki šiol! Išliko ir senovinis valgiaraštis: „šaldyti vandenys“ su įvairiais sirupais, šalti sorbetai iš uogų, vaisiniai ledai, visa, kas „Procope“ buvo patiekiama XVIII a.

Kavinės populiarumą padidino ir tai, kad šeimininkas gavo karališkuosius patentus daugybei skanėstų, kurie buvo gaminami tik ten. Taigi, „Procope“ lankėsi daugelis garsių XVIII-XIX a. žmonių: Deni Didro (Denis Diderot), Žanas Žakas Ruso (Jean Jacques Rousseau), Maksimilijanas Robespjeras (Maximillien Robespierre), Onorė de Balzakas (Honore de Balzac), Viktoras Hugo (Victor Hugo). Tarp nuolatinių kavinės lankytojų buvo ir Napoleonas Bonapartas. Jis taip pamėgo ledinius saldumynus, kad net į tremtį Šv.Elenos saloje užsisakė ledų gamybos aparatą, kurį jam nedelsdama atsiuntė viena gailestinga anglė.

Nuo 1851 m., Baltimorėje atidarius pirmąją ledų gamyklą, ledai pradėti gaminti pramoniniu būdu ir Amerikos bei Europos gatvėse pasirodė pirmieji ledų pardavėjai. Ledus ant pagaliuko sugalvojo amerikietis Kristianas Nelsonas (Christian Nelson) ir šokoladu aplietą skanėstą pavadino „Eskimų pyragaičiu“.

Skanių ledų nesunkiai galima pasigaminti ir patiems, namuose. Štai keletas paprastų receptų:

Ledai su braškėmis

Reikės:

480 ml plakamosios
   
grietinėlės
   
380 g sutirštinto pieno
   
150-200 g braškių

Išplakite šaltą grietinėlę iki kremo konsistencijos, supilkite sutirštintą pieną ir dar kartą išplakite, kad masė būtų vienalytė. Braškes supjaustykite nedideliais gabaliukais, sudėkite į grietinėlės masę ir išmaišykite. Ledus sukrėskite į plačią formą, uždenkite plėvele arba dangčiu ir 3-4 val. palaikykite šaldiklyje.

Jei uogų neturėsite, ledai bus skanūs ir be jų.

Varškės ir jogurto ledai su avietėmis

Reikės:

250 g varškės
250 g natūralaus
jogurto
250 g sutirštinto pieno
50 g cukraus
Vanilinio cukraus pagal skonį
300 g aviečių

Trintuvu suplakite varškę, jogurtą, pieną ir cukrų. Sudėkite avietes ir dar paplakite. Masę uždengę palaikykite šaldiklyje 3-4 val. Per tą laiką ledus reikia dar porą kartų išmaišyti.

Bananiniai ledai

Reikės:

3 bananų
60 ml pieno
Žiupsnio vanilino

Bananus supjaustykite griežinėliais ir įdėkite į šaldiklį. Sušalusius bananus, pieną ir vaniliną plaktuvu plakite, kol masė taps vienalytė. Ledus plačiame inde, uždengtus, įdėkite į šaldiklį ir palaikykite 1-2 val.

Kokosiniai ledai su baltuoju šokoladu

Reikės:

35 g baltojo šokolado
70 g sutirštinto pieno
50 g bet kokio riebumo grietinėlės
200 g plakamosios
grietinėlės
100 g kokoso drožlių

Ištirpinkite šokoladą mikrobangų krosnelėje arba garų vonelėje ir sumaišykite su sutirštintu pienu. Įpilkite 50 g grietinėlės ir dar kartą išmaišykite. Įdėkite į šaldytuvą. Išplakite šaltą grietinėlę, kad sutirštėtų, nesustodami plona srovele supilkite atšaldytą šokolado masę ir dar paplakite apie minutę. Viską sukrėskite į platų indą, uždenkite ir palaikykite šalldiklyje apie 1 val. Paskui sumaišykite su kokoso drožlėmis ir šaldykite dar 3 val.