Ko galbūt nežinojote apie senovės Egiptą

1. Antibiotikai buvo pradėti masiškai naudoti tik praėjusiame šimtmetyje. O senovės Egipto medikai puikiai žinojo, kas tai yra, jau beveik prieš 4000 metų. Gydydami infekcines ligas, jie naudojo bet kokius supelijusius produktus, taip pat žemes.

2. Turtingi egiptiečiai nešiojo perukus, o savo plaukus skusdavo. Tą pačią procedūrą darydavo vaikams, tik jiems palikdavo ilgą kasytę. Ir visai ne dėl mados - egiptiečiai taip atsikratydavo utėlių ir blusų. O štai vargšams buvo riesta, jie vaikščiojo su ilgais plaukais.

3. Priešingai paplitusiam įsitikinimui, ne Napoleono kareiviai „nulaužė“ Sfinkso nosį. Taip, jie išties šaudė į jį iš patrankų, bet tuo laiku statula jau buvo sužalota. Yra išlikęs 1737 metų Sfinkso atvaizdas (prancūzai Egipte atsidūrė tik po kelių dešimtmečių), kuriame jis yra jau be nosies. Istorija išsaugojo tik vieną vandalo vardą - Saim al Dahras. Islamo fanatikas bandė statulą sunaikinti 1378 metais, bet nežinoma, kokią žalą jam padarė.

4. Pirmoji piramidė, pastatyta Egipto teritorijoje, yra faraono Džoserio piramidė. Ji iškilo maždaug 2600 metais pr.m.e. Kitaip nei garsioji Cheopso piramidė, ji yra laiptuota. Iš pradžių ji buvo aptverta siena su 15 durų, bet atsidarydavo tik vienos.

5. Egipte buvo šventai tikima, kad visi faraonai - dievo Horo įsikūnijimas Žemėje. Todėl aukščiausioji valdžia šalyje priklausė tik vyrams. Bet kartą į sostą sėdo moteris. Kad liaudis nepradėtų bruzdėti, žyniai sugalvojo legendą, kad ji atseit dievo Amono dukra. Bet įvairiose oficialiose ceremonijose Hačepsutė dalyvaudavo vilkėdama vyriškais drabužiais ir su dirbtine barzda.

6. Egiptiečiai pirmieji sugalvojo ratus su stipinais. Todėl jų dviračiai vežimai buvo lengvi ir manevringi. O jų pagrindiniai to meto priešininkai (hetitai) naudojo lėtus ir sunkius keturračius vežimus. Ratai buvo vien iš medžio.

7. Pirmieji žmonės, kurie ant bevardžio piršto mūvėjo vestuvinį žiedą, yra būtent egiptiečiai. Šį paprotį iš jų vėliau perėmė graikai ir romėnai.

8. Prieš nusižudydama, Kleopatra išbandė kelių nuodų poveikį su vergais, nes norėjo rasti greičiausiai veikiančius ir neskausmingus.

9. Motina senovės Egipte buvo šeimos galva, o giminystės linija buvo vedama pagal motiną.

10. Būtent senovės Egipte buvo sudarytas pirmasis pasaulyje oficialus testamentas. Jo autorius - vienas iš faraono Chefreno sūnų. Dokumentas buvo sudarytas apie 2601 metus pr.m.e.

11. Senovės Egipte buvo neleidžiama įeiti į namus (net savo) apsiavus.

12. Egiptiečiams buvo įprasta per didelio masto vaišes save ir kitus trinti kvepalais arba prie visų persirenginėti.

13. Egiptiečiai turėjo išvystytą pašto tarnybą. Laiškus reikiamu adresu jie siųsdavo su dresuotais karveliais.

14. Egiptiečių gydytojai buvo labai sumanūs vertinant ne tik to meto masteliais, bet ir dabartiniais. Jie gebėjo atlikti sudėtingas operacijas ir puikiai nusimanė apie žmogaus organizmą. Kaip rodo egiptologų tyrinėjimai, senovės gydytojai mokėjo persodinti organus, šuntuoti širdį. Visos šios žinios, deja, sudegė kartu su Aleksandrijos biblioteka.

15. Faraonus visur lydėdavo specialūs tarnai - sandalų nešiotojai. Nors valdovai ir mėgo vaikščioti basi, avalynė buvo privalomas turtuolių atributas.

16. Egiptiečiai pradėjo dažytis akis jau 4000 metų pr.m.e. ir iki šiol makiažas neišeina iš mados. Dar įspūdingesnis yra faktas, kad šiais laikais kai kada naudojama ta pati makiažo technika, kaip ir prieš tūkstančius metų. Tiek vyrai, tiek moterys Egipte naudojo žalios (iš vario) ir juodos (švino) spalvos dažus. Paplitusi nuomonė, kad toks makiažas buvo madingas arba daromas gydomaisiais tikslais, yra klaidinga. Iš tiesų veidas buvo dažomas tam, kad būtų apsaugotas nuo saulės spindulių.

17. Senovės egiptiečiai niekada nešvęsdavo gimtadienių. Su kuo tai susiję - nežinoma iki šiol.

18. Egipte tarp turtingų moterų ilgai buvo madingos permatomos suknelės.

19. Kaip musmušius egiptiečiai naudojo rimbelius, pagamintus iš žirafų uodegų.

20. Pagrindinis egiptiečių maistas buvo duona, o gėrimas - alus. Turtingų žmonių laidojimo rūsiuose visada būdavo paliekami alaus daryklų maketai, kad aname pasaulyje jiems nepritrūktų šio gėrimo.

21. Egipto istorijos pradžia yra laikomi 3200 metai pr.m.e. Tada valdovas Menas sugebėjo suvienyti Aukštutinę ir Žemutinę karalystes. 341 m. pr.m.e. Egipto faraonus iš pradžių pakeitė persų vietininkai, o vėliau - graikai iš Ptolemėjų dinastijos. Pavyzdžiui, Kleopatra „pagal pasą“ buvo graikė ir nemokėjo egiptiečių kalbos.

22. Egiptiečiai naudojosi trimis skirtingais kalendoriais: kasdieniniu žemdirbių, astronominiu ir Mėnulio. Pirmąjį sudarė 365 dienos, buvo skiriami trys sezonai po keturis mėnesius. Astronominis buvo sudarytas pagal Sirijaus stebėjimus: jis tapdavo matomas kasmet lietaus sezono pradžioje. O Mėnulio kalendorių sudarinėjo žyniai, jame nurodydavo įvairių religinių ceremonijų datas.

23. Nors istorikai tikrai nežino, kur atsirado plūgas, yra duomenų, kad egiptiečiai ir šumerai juo naudojosi jau 4000 metų pr.m.e. Plūgas ir nuolatinis Nilo ritmas egiptiečiams suteikė galimybę išplėtoti žemės ūkį.

24. Pagrindinis egiptiečių dievas buvo Ra. Bet jie dar garbino daugiau kaip tūkstantį įvairių dievybių ir dvasių. Pavyzdžiui, begemotas, kaip ir krokodilas, buvo laikomi dieviškomis būtybėmis. Ką jau kalbėti apie kates.

25. Hieroglifai atsirado maždaug 3000 metais pr.m.e. Iš viso priskaičiuojama apie 700 unikalių hieroglifų, kurie galėjo būti tiesiog raidė arba žodis ir net sakinys.

26. Įdomu yra tai, kad mumifikuojami buvo ne tik žmonės ir katės, bet ir kiti gyvūnai. Archeologams pavyko rasti krokodilo mumiją, kurios ilgis viršijo 4 metrus.

27. Nors Egipto visuomenėje ir nebuvo matriarchato, moterys turėjo daug teisių. Pavyzdžiui, egiptietės galėjo pirmos prašyti skyrybų.

28. Būtent egiptiečiai pirmieji pagamino muilą, dantų miltelius, dezodorantus, šukas, taip pat batus su aukštais kulniukais.

29. Egiptiečiai pirmieji išmoko gaminti betoną. Smulkintas uolienas jie maišydavo su dumblu.

30. Niekas neneigia, kad kinai, apie 140-uosius pr. m. e. išradę popierių, visiems laikams pakeitė pasaulį, bet daug kas nežino, kad egiptiečiai prieš kelis tūkstančius metų iki kinų pagamino puikų popieriaus pakaitalą iš papirusų. Senovės egiptiečiai daug metų gamybos procesą laikė griežčiausioje paslaptyje, todėl papirusų lakštais galėjo prekiauti visame regione. Kadangi gamybos procesas niekur nebuvo aprašytas, ilgainiui jis buvo pamirštas ir tik 1965-aisiais dr. Hasanas Ragabas vėl atrado būdą pagaminti papiruso lakštus.

31. Vienas iš Egipto faraonų buvo finikiečių „rėmėjas“, šiems plaukiant aplink Afriką.

32. Vienas iš garsiausių faraonų Ramzis II šalį valdė beveik 70 metų (1279-1213 m. pr.m.e.). Per tą laiką spėjo pasikeisti kelios egiptiečių kartos. Todėl jie nuoširdžiai tikėjo, kad jų valdovas yra nemirtingas.

33. O ar žinote, kad garsusis prašmatnus faraono Tutanchamono kapas visai nebuvo toks jau prašmatnus? Tutanchamonas - mažai žinomas faraonas, valdęs Egiptą maždaug 1336-1327 metais pr.m.e. ir miręs vos 19-os. Tačiau Tutanchamono vardą dabar žino visi. Taip yra todėl, kad jo kapas yra vienintelis atrastasis mūsų dienomis, kuris nebuvo apiplėštas. Jo kapo rūsys iš tiesų pasižymėjo puošybos kuklumu ir mažu dydžiu ir liko nepaliestas tik todėl, kad faraonas Ramzis VI (valdė 1144-1126 metais pr.m.e.) tiesiai virš jo visiškai nesivaržydamas įrengė puošnų įėjimą į savo paties kapo rūsį (jis, suprantama, vėliau buvo apiplėštas). Atsižvelgiant į tai, kad Tutanchamono kapas buvo labai kuklus, galima tik įsivaizduoti, kaip prabangiai buvo laidojami garsūs Egipto faraonai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“