1 nuotr.Lyg nujausdamos apie per šventes žmones džiuginančius margučius, Lietuvos zoologijos sodo plunksnuotosios gyventojos deda "nuo prigimties" nuspalvintus kiaušinius. Jei prieš Atvelykį, vadinamą vaikų Vėlykėlėmis, mažiesiems lankytojams kils klausimas, o kas gi zoologijos sode per metus padeda daugiausiai gyvybės atsiradimą simbolizuojančių kiaušinių, apsilankę Kauno Žaliakalnyje įsikūrusiame sode, sužinos ir atsakymą: tai - Indijos (bėgikės) greitosios antys.
Kaip skelbia Zoologijos sodas, šios veislės antys iš Indijos pirmą kartą į Europą buvo atvežtos 1850 metais ir pradėtos jaukinti auginimui ūkiuose. Indijos bėgikės antys labai vertinamos dėl gausaus dėslumo, per metus jos padeda 200 ir daugiau kiaušinių. Beje, Naujojoje Zelandijoje Indijos greitoji antis pasiekė rekordą - per metus padėjo 363 kiaušinius. Tie jų kiaušiniai ne bet kokie, o gražios žaliai melsvos spalvos. Jie labai skanūs ir skiriasi nuo kitų ančių kiaušinių, nes neturi specifinio ančių kiaušiniams būdingo skonio.
Specialistų pastebėjimu, šios antys ypatingos ne tik dėl dedamų kiaušinių. Indijos bėgikės savo pavadinimą gavo dėl didelio judrumo, jų nepaveja jokios kitos antys. Jų kūnas status, primenantis pingvino ar butelio formą, todėl dažnai jos dar yra vadinamos butelinėmis antimis. Jos eina tiesiai, nekrypuodamos, o bėgdamos dažnam primena pingviną. Taip pat mėgsta pliuškentis vandenyje, tačiau vandens telkinys plaukiojimui joms nėra būtinas.
Indijos bėgikių plunksnos gali būti įvairiausių spalvų, nuo baltos iki rusvai margos ar netgi juodos spalvos. Patinėliai uodegoje turi vieną į viršų užsirietusią plunksną, - taip juos galima atskirti nuo patelių. Indijos greitosios antys yra labai tvarkingos, savo plunksneles prižiūri ir jas išsivalo į šiaudus ar žvyrą.
