Kiaulės yra nė kiek ne kvailesnės už artimiausius žmogaus giminaičius - šimpanzes, jos yra tokios pat protingos kaip šunys ar delfinai. Tai sugebėjo įrodyti mokslininkai iš Emorio universiteto (JAV), išsikėlę tikslą pakeisti žmogaus požiūrį į gyvūnus, kurie yra vertinami tik kaip mėsos šaltinis. Mokslininkai išanalizavo įvairių ankstesnių visame pasaulyje atliktų mokslo darbų rezultatus.
1 nuotr.
Daugybę metų su kiaulėmis buvo atliekami įvairiausi eksperimentai, bet visų tų duomenų anksčiau niekas nebuvo apibendrinęs. Projekto vadovė Lori Marino, kaip ir daugelis jos kolegų, yra tikri vegetarai. Tyrimą finansavo viena iš gyvūnų globos organizacijų. Nežiūrėdami savo įsitikinimų, tyrimo autoriai neragina žmonijos visiškai atsisakyti mėsos, bet mano esant būtina kuo plačiau paskleisti gautąją informaciją.
Šiuo metu Azijos šalyse žmonės vis dažniau atsisako vartoti šunieną būtent dėl „žmogaus draugų" protinių gebėjimų, o kiaulės fermose dažnai laikomos netinkamomis sąlygomis, sugrūstos, joms nėra net kur apsisukti. O juk kiaulės nė kiek ne kvailesnės už šunis. Jos turi ilgalaikę atmintį, geba sėkmingai atlikti testus ir rasti kelią iš labirintų, supranta simbolių kalbą ir geba įsidėmėti jų derinius, reaguoja į muziką, moka gyventi sudėtingose socialinėse bendruomenėse, palaikydamos santykius kolektyve. Mėgsta žaisti, dažnai - grupėmis. Kaip ir šimpanzės, jos moka manipuliuoti vairasvirte ir judinti ekrane žymeklį arba naudodamosi veidrodžiu surasti paslėptą maistą. Galų gale, kaip ir žmogus, jos gali rodyti įvairias emocijas ir užuojautą.
Pekino genomikos instituto mokslininkai išvedė neįprastas kiaules. Dydžiu neviršydamos nedidelio šuns, jos tinka būti namų augintinėmis. Miniatiūrinės kiaulės buvo kuriamos medicininiams tyrinėjimams. Kiaulės genetiškai yra artimesnės žmonėms už žiurkes ar peles, bet panaudoti jas eksperimentams, išbandant naujus vaistus ir tyrinėjant ligas, nėra paprasta. Kiaulė vidutiniškai užauga iki 100 kg, ir dėl to prireikia labai daug preparatų, paprastai - brangių. Dažniausiai laboratorijose būdavo naudojamos jau seniau išvestos miniatiūrinės veislės - nykštukinės Bama kiaulaitės. Jų ūgis yra 60-70 cm, o sveria jos 30-50 kg, taigi yra palyginti tinkamos tyrinėti.Tačiau Kinijos genetikai dar pastebimiau sumažino jų gabaritus. Naudodami Bama kiaulės kiaušialąstes, mokslininkai modifikavo DNR, išjungdami pusę už augimą atsakingų genų. Taigi pasaulį išvydo kiaulė, užauganti daugiausia iki 15 kg.
Šiuo metu gyvuoja jau antra šių gyvūnų karta: jie visi yra sveiki, gali daugintis ir jau įnešė savo indėlį į mediciną: jas naudodami medikai atliko seriją kamieninių ląstelių ir žarnyno mikrofloros tyrimų. Ateityje nykštukinės kiaulės bus naudojamos ieškant genų defektų, dėl kurių serga žmonės.
Be to, visi norintys turi galimybę įsigyti neįprastą augintinį: kiaulaitės yra ne didesnės už šunį, tokios pat protingos ir ištikimos. Tiesa, jas geriau laikyti ne miesto sąlygomis, o užmiesčio namuose, kadangi miniatiūrinės kiaulytės, kaip ir jų didžiosios giminaitės, mėgsta knisti žemę.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
