Keistos Žemės gyventojų kalbos

Tujuka reikalauja viską paaiškinti

Kai vaikus mokome gimtosios kalbos, paprastus dalykus jiems aiškiname dar paprasčiau. Kai mažylis išmoksta suprasti paprastus teiginius, galime pereiti prie sudėtingesnių konstrukcijų. O štai tujuka kalboje viskas yra visiškai kitaip. Nuo pirmųjų sakinių būtina aiškinti absoliučiai viską.

Tujuka kalba kalba gentis, gyvenanti Brazilijoje ir Kolumbijoje, mažiau kaip tūkstantis žmonių. Šia kalba yra neįmanoma nieko teigti, jūs privalote nurodyti, kaip ar iš kur tai sužinojote. Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Berniukas žaidžia kamuoliu“, turite pasakyti maždaug taip: „Berniukas žaidžia kamuoliu, aš tai žinau, nes jį matau“. Ir tai ne vienintelė tujuka ypatybė. Kai kuriais skaičiavimais, šioje kalboje yra 140 giminių, tarp kurių yra viena, specialiai skirta daiktams, primenantiems nuluptą medžio žievę.

Čalkatongo neįmanoma paklausti

Ar pagalvojote, kaip lengva ko nors paklausti lietuviškai? Intonacija, klausiamieji žodžiai... Bet jeigu kalbėtume čalkatongo, tikriausiai pasijustumėte išmušti iš vėžių. Šioje kalboje klausiamieji ir teigiamieji sakiniai niekuo nesiskiria. Iš visų Meksikos tautelių kalbų čalkatongo yra ištyrinėta geriausiai, bet niekur neminimi šios kalbos bendrųjų klausimų (į kuriuos atsakoma taip arba ne) gramatiniai rodikliai.

Tokie klausimai, aišku, egzistuoja, bet nėra jokių intonacijos ypatumų, specialių sakinio dalių, kurios padėtų nustatyti, ar iš jūsų tikimasi atsakymo. Tai suprasti galima vien iš konteksto.

Australijos aborigenų kalbos - beprotiškas džiazas

Australijos tautelių kalbos yra unikalios dėl dešimtis tūkstančių metų trukusios visiškos izoliacijos. Nors jų ir nepavadinsi nesuprantamiausiomis kalbomis, europiečiams jos vis dėlto skamba labai keistai. O ir jų gramatinėje sandaroje gausu afiksų, visiškai svetimų germaniškoms ar lotyniškoms šaknims. Kaip rašoma „Encyclopedia Britanicca“, daugumoje aborigenų kalbų visiškai nėra fiksuotos žodžių tvarkos.

Praktiškai tai reiškia, kad kalba gali šokinėti, sruventi ir keistis tarsi džiazo improvizacijos, žodžiai gali atsirasti bet kurioje sakinio vietoje pagal kalbančiojo norą. Taigi vietoj mums įprasto sakinio „Ši šokinėjanti kalba yra gana keista“ būtų galima sakyti „Kalba gana ši keista šokinėjanti“ arba „Šokinėjanti gana kalba ši keista“ arba dar kaip nors kitaip. O jūsų pašnekovai jus vis tiek suprastų. Tiesa, reikia pasakyti, kad taisyklių šioje kalboje vis dėlto esama. Kaip ir laikantis pagrindinių džiazo improvizacijų struktūrų taisyklių, Australijos aborigenų kalbose reikia pridėti tam tikras priesagas, padedančias iššifruoti tai, ką sakė pašnekovas. O jas išmokus žodžius galima dėlioti bet kokia tvarka.

Karališkoji tajų kalba

Sunku objektyviai pasakyti, kodėl Tailande karalius yra toks populiarus. Viena vertus, žmonės apie jį atsiliepia su didele meile, kita vertus, apie jį kalbėti blogai draudžiama įstatymu. Tačiau kalboje tokio dvilypumo nėra, nes tajų kalboje yra ypatingos formos įvardis karaliui apibūdinti pašnekesyje arba kreiptis asmeniškai į jį.

Vadinamoji karališkoji kalba arba račasap egzistuoja jau per 700 metų ir per tą laiką beveik nepasikeitė. Joje įvairios senųjų khmerų kalbos žodžių ir priešdėlių kombinacijos derinamos su įprastomis tajų kalbos šaknimis, ir todėl ji yra vienu metu panaši ir nepanaši į kitas kalbos formas. Nors beveik visi tailandiečiai gana gerai supranta račasap, ja kalbėti, regis, yra sunku, nes nėra galimybės praktikuotis (ar dažnai paplepėsi su karaliumi?). Vis dėlto ji yra reguliariai vartojama žinių laidose ir įvairiuose pranešimuose apie karaliaus šeimos gyvenimą.

Berik svarbiausia - laikas

Naujojoje Gvinėjoje kalbantiesiems berik kalba būtina tiksliai nurodyti, kada įvyko koks nors veiksmas. Taip yra todėl, kad sakinio laikas yra išreiškiamas veiksmažodžio galūne ir dažniausiai būna neįmanoma sukonstruoti frazę be tos gyvybiškai svarbios informacijos. Mes galime pasakyti „Užėjau pavalgyti“, o berik kalba yra būtina patikslinti „Užėjau pavalgyti vidury dienos“. Kai kalbama apie daiktus, veiksmažodžių galūnės dar nurodo ir jų dydį bei skaičių, todėl sakinį „Mėnesienoje padovanojau merginai šešias rožes“ galima perteikti vienu žodžiu! Šitą painiavą padidina reikalavimas kai kuriems veiksmažodžiams nurodyti vietą, Tai reiškia, kad jūsų pašnekovas ne tik sužinos, kur ir kada įvyko veiksmas, apie kurį pasakojate, bet ir kiek kokių daiktų tame veiksme dalyvavo. Specifinė gramatika...

Beduinų gestų kalba pažeidžia visas įmanomas taisykles

Daugumai Žemės kalbų užtenka gana kuklaus garsų rinkinio, kad iš jų, kaip lego kaladėlių, būtų galima sudarinėti šimtus tūkstančių žodžių ir sakinių. Tik ne Al Saido gestų kalbai, kuria kalba Al Saido kaime Negevo dykumoje (Izraelis) gyvenantys beduinai.

Joje nėra nė vieno pasikartojančio ženklo. Jeigu mėginate suprasti, kas čia yra keista, įsivaizduokite, kad kiekvienas šio straipsnio žodis skamba ir yra rašomas unikaliai. Šioje beduinų kalboje kiekvienas daiktavardis, veiksmažodis ir įvardis išreiškiamas unikaliu gestu, kuriame nesikartoja net maža dalis kito. Bet keisčiausia, kad žodžiams ir sakiniams sudaryti kitos gestų kalbos naudojasi tuo pačiu lego metodu kaip ir natūraliosios.

Piraha kalboje nėra laikų

Šia kalba kalba tik viena gentis Brazilijoje, bet jos kalba yra unikali tuo, kad genčiai neegzistuoja laiko sąvoka ir kalbos veiksmažodžiai nekaitomi laikais. Tai reiškia, kad kalbantysis tiesiog negali sudaryti sakinio, kurio veiksmo laikas keičiasi nuo būtojo į būsimąjį. Jeigu reikia pasakyti ką nors panašaus į „Pažadu padaryti šį darbą po to, kai perskaitysiu šį straipsnį“, piraha galima pasakyti tik taip: „Aš baigiu skaityti, aš darau darbą“. Nėra kaip nustatyti, ar jau baigėte darbą, dirbate dabar ar tik ketinate. Pasak lingvisto Danielio Evereto, kuris 7 metus gyveno tarp piraha genties žmonių, visa jų patirtis apsiriboja dabartimi, nieko nežinoma nei apie praeitį, nei apie ateitį. Motinos neseka pasakų, vyrai nesigiria buvusiomis pergalėmis, o vaikai iškart užmiršta močiutes ir senelius, kai šie miršta. Nors ši kultūra dabar yra atvira ir keičiasi, Brazilijos vyriausybei vykdant švietimo projektą, neaišku, kaip visos naujovės paveiks piraha kalbą.

Vokiški sakiniai - kaip maratono bėgimas

Nors vokiečių kalba yra palyginti artima anglų kalbai, jos besimokančiajam kyla specifinių sunkumų. Vienas iš jų - sudurtiniai žodžiai. Vokiškai yra visiškai normalu pasakyti Rind-fleischetikettierungsüberwachungsaufgabenübertragungsgesetz.

Šis žodis iš 63 raidžių reiškia „Jautienos žymėjimo priežiūros prievolės vykdymo įstatymas“. Bet net tokie sunkiai ištariami žodžiai nublanksta prieš vokiškus sakinius, kurie gali būti neapsakomai ilgi, ir dar išlaiko įtampą iki galo. Pagal vokišką sintaksę veiksmažodžiai atsiduria sakinio gale. Taigi, sakinys „Aš ketvirtadienį žaidžiau futbolą savo draugo namuose“ vokiškai skambėtų „Savo draugo namuose ketvirtadienį futbolą aš žaidžiau“. Tai yra lengvai suprantama trumpuose sakiniuose, bet tampa sudėtinga ilguose, o kai kurie vokiški sakiniai atrodo begaliniai. Iš pradžių turite sužinoti apie visas detales, kada, kur, kaip, kodėl ir kam kas nors įvyko ir tik pagaliau sužinoti, kad tai tiesiog buvo. Ir skaitytoją visai pribaigia neiginys sakinio gale: galite sugaišti dvi minutes ilgiausiai istorijai vien tam, kad galų gale sužinotumėte, jog viso to iš tiesų neįvyko.