Kartų skirtumai yra neišvengiami

Mama yra įsitikinusi, kad sode reikia dirbti: sodinti daržoves, jas prižiūrėti, pasiruošti atsargų žiemai. Sūnus nesupranta, kam visą vasarą plušėti, jeigu visų daržovių visus metus galima nusipirkti parduotuvėje. O mama sūnui prikiša, atseit padėti nenori, o štai gėrybes visi mielai valgo! Akivaizdu - tai interesų konfliktas, nors teisingiau būtų sakyti, kad skirtingų kartų žmonių prioritetai tiesiog yra skirtingi, ir tai yra normalu!

Kartų teorija, kuri pateisina daugybę tarp įvairaus amžiaus žmonių kylančių nesutarimų, yra tiesiogiai susijusi su valstybės gyvenimo laikotarpiais. Pasaulis nestovi vietoje, keičiasi technologijos, kartu su jomis keičiasi buitiniai kartų įpročiai, atsiranda naujų specialybių. Visi vystymosi laikotarpiai daro įtaką vertybėms, būdingoms tos kartos žmonėms.

Kartų teorijos istorija

Į istorijos cikliškumą dėmesį pirmieji atkreipė Nilas Houvas (Neil Howe) ir Viljamas Štrausas (William Strauss), būtent jie yra laikomi kartų teorijos pradininkais. Jie išstudijavo įvairių valstybių penkių ir daugiau amžių istoriją ir padarė išvadą, kad vienas ciklas yra maždaug 20 metų, nors kiekvienos valstybės chronologija skiriasi, nes vienur tuo metu yra krizė, o kitur - stabilumo laikotarpis. Taigi skiriasi ir kartų charakteristikos skirtingose šalyse. Vieniems ar kitiems tam tikros kartos įpročiams ypač pastebimą įtaką daro svarbūs istoriniai įvykiai. Pavyzdžiui, tie, kas pergyveno karą ir badą, labai vertina maistą ir neleidžia jo mėtyti, paprastai visada turi maisto atsargų. Nereikia manyti, kad asmenybę charakterizuoja tik priklausymas tam tikrai kartai, jai formuojantis įtaką daro daugybė veiksnių - šeima, gyvenimo sąlygos, profesija, gyvenamoji vieta. Bet, šiaip ar taip, tos pačios kartos žmonėms yra būdingos tam tikros bendros vertybės.

Pagrindinės žmogaus vertybės susiformuoja iki 20-21 metų, ir jos yra esminės, tai yra, nesikeičia visą gyvenimą ir didžia dalimi lemia jo būtį.

„Tyleniai" ir Vaikų bumo karta

Norint suprasti, kaip veikia sistema, geriausia patyrinėti penkias paskutiniąsias kartas, juk daugumai teko ir tenka susidurti būtent su gimusiaisiais per pastaruosius 100 metų.

Gimusieji 1923-1943 m. vadinami Tyliąja karta. Prisiminus istorinius įvykius, taps aišku, kad pagrindinė jų užduotis - bet kokia kaina išgyventi. Jei kalbėsime apie geopolitinę erdvę, kurioje yra Lietuva, jie gimė prieš karą, patyrė perversmus, valdžių pasikeitimą, būtent didelės dalies jų šeimos kentėjo represijas. „Tyleniai" sukandę dantis iškentė visus sunkumus, žinodami, kad po žiemos ateina pavasaris, ir kad jų vaikų laukia geresnė dalia. Taip ir įvyko.

1944-1963 m. (Vaikų bumo) karta augo pokario atstatymo, ekonomikos pakilimo, „atšilimo" laikotarpiu. Jiems yra įdiegtas kolektyvizmo jausmas, noras dirbti, neigiamas požiūris į pernelyg lengvą ir linksmą gyvenimą. Kolektyvizmo jausmas jiems trukdo kamuotis vieniems, taigi jie uoliai ragina dirbti visus, nori šie to ar ne.

X karta (1963-1983 +- keletas metų)

Šios kartos žmonių tėvai daug dirbo, taigi jie likdavo vieni, buvo auklėjami vaikų darželiuose, mokyklose arba gatvėse. „Iksai" anksti tapo savarankiški, jų tikslai ir vertybės - dideli, bet paprasti - mokslas, darbas, paskui šeima. Yra pasirengę daug dirbti, kad gautų, ko trokšta.

Gimusieji šiuo laikotarpiu pasižymi ir tam tikru infantilumu, nes jų esminiai poreikiai susiformavo santykinio stabilumo laikotarpiu. Pasitikėdami rytdiena jie tapo labai reiklūs - įsidarbinimas po studijų pagal paskyrimą, suteiktas gyvenamasis plotas jiems buvo minimumas ir pagrindas, kuriuo nėra ko didžiuotis. Bet būtent šiuo laikotarpiu pradėjo plisti narkotikai, atsirado AIDS, baigėsi ekonominis pakilimas. Visa tai neišvengiamai atsiliepė šeimos institucijai, moterys nesistengė išsaugoti šeimų, vis dažniau vaikai augo nepilnose šeimose. Šis ir kiti veiksniai sumažino gimstamumą. „Iksų" karta - labai savarankiški ir viską stengiasi kontroliuoti, ypač vaikus. Tikriausiai jie prisimena savo vaikystę, kuri praėjo tėvams plušant, todėl jie nelinkę pasitikėti ir savo vaikais, perdėtai juos globoja. Kita vertus, jie teisingai mano, kad vaikams svarbiausia - tėvų dėmesys, tad jie dosniai dalija tai, ko kadaise pakankamai negavo patys. Beje, būtent šis noras kam nors dovanoti savo meilę iš dalies pateisina skyrybų skaičiaus augimą, žmonės siekė sukurti šeimą, skubėdami tuoktis su pirmuoju, kas pasirodydavo esąs tinkama partija.

Charakteris: darbštūs, savarankiški, karjeristai. Kitaip nei jų tėvai, nėra linkę tikėti, kad jų ateitis bus šviesi ir džiaugsminga, jiems nerūpi kolektyvizmas (nors visai jo atsikratyti nepavyko), rūpi vien savo gerovė ir sėkmė. Konservatyvūs. Yra pasirengę laikytis taisyklių, vertina savo laiką ir ypač - visuomeninę padėtį.

Y karta arba Tūkstantmečio karta (1983 - 2000 metai +- keletas metų)

Jų tėvų pagrindiniai trys gyvenimo ramsčiai - namai, karjera ir šeima, o Tūkstantmečio karta griauna šiuos stereotipus, jiems gyventi ritmu „namai-darbas, darbas-namai" prilygsta katorgai. Jie jau nebe tiek priklauso nuo valstybės kaip jų tėvai ir nelaukia iš jos paramos, juose yra daug daugiau individualizmo negu kolektyvizmo.

Mobilusis ryšys ir internetas - jų pagrindinių vertybių dalis. Kitaip negu jų tėvai, „ygrekai" yra pasirengę mokytis visą gyvenimą, naujos žinios jiems yra prieinamos interneto portaluose ir tinklalapiuose, jiems netenka bibliotekose ieškoti reikiamos informacijos. Mokymosi jie nevertina kaip kažko sunkaus ir privalomo, jiems tai - madinga ir būtina „saviugda", be kurios nuvertėjama kaip asmenybė.

Bet iš principo Y kartos žmonės ne pernelyg vertina išsilavinimą, jie meta studijas supratę, kad apsiriko pasirinkdami. Jie iš esmės nėra pasirengę užsiimti tuo, kas jiems nepatinka ir dirbti darbą, kuris neteikia malonumo. Y nebijo keisti veiklos srities, būtent tarp jų atsirado „laisvųjų menininkų", t.y. meistrų, dirbančių sau - fotografai, konditeriai, siuvėjai, vizažistai, muzikantai ir kt. Jų tėvai per daug vertino stabilumą, kad gamyklą iškeistų į mėgstamą veiklą, o vaikai taip elgtis nebenori. Jie yra labiau linkę dirbti pagal lankstų grafiką ir tokią pačią darbo apmokėjimo sistemą, labai vertina laisvę ir komfortą. Kitaip negu „iksai", Y kartos atstovai neskuba anksti kurti šeimos.

„Ygrekai" nenori senti, būtent jiems yra būdinga siekti amžinos jaunystės. Pirmiausia tai yra noras jokiu būdu netapti panašiems į savo tėvus, kurių nedomina niekas, išskyrus darbą ir kažkokius buitinius reikalus. Kalbant apie Tūkstantmečio kartą, negalima nepaminėti socialinių tinklų, būtent jie pirmieji pradėjo jais naudotis ir sukūrė vienas ar kitas bendravimo normas virtualiajame pasaulyje.

Charakteris: nebijo permainų ir jas laiko gėriu, yra paslankūs, daugiau keliauja, lengvai atsisako ankstesnių įpročių (bet tam tikrais momentais gali būti itin konservatyvūs, tam tikrus buitinius dalykus įvardydami kaip amžinųjų vertybių požymius). Praktiškai visi šios kartos atstovai turi hobius ir skiria jiems laiko ir resursų. Nori iš gyvenimo gauti malonumą ir pasitenkinimą, o ne tiesiog nugyventi sau skirtą laiką. Savo asmenybę vertina gerokai daugiau negu kolektyvizmą.

Z karta (2000 m. - iki dabar)

Kadangi Z atstovai visu gražumu dar neatsiskleidė, nes yra per jauni, galima tik spėti, kokie žmonės įsilies ne tik į darbo kolektyvus, bet ir pasirodys politinių ir visuomeninių interesų lauke. Ir vyresnieji, ir jaunesnieji kartos atstovai gimė globalizacijos eroje, kaip sakoma, „su išmaniuoju rankoje", o tai, kas dviejų ankstesnių kartų atstovams buvo naujas mokymosi etapas, jiems yra tiesiog įprastas elektroninis prietaisas, kuris buvo visada, nuo jų gimimo. Nieko keista, kad jie nebijo jais naudotis ir daug ką žino tiesiog intuityviai, nesibaimina „paspausti kažką ne tą".

Ką dar žinome apie Z, išskyrus tai, kad įsijungti telefoną jie išmoko anksčiau negu kalbėti? Tikriausiai jie dar mažiau negu ankstesnės kartos atstovai mokės žaisti komandoje, yra tipiški individualistai, jiems yra paprasčiau dirbti vieniems, atliekant visą darbą, o ne jo dalį. Jie gali įsisavinti didžiulės apimties informaciją, lengvai mokosi, bet visiškai neaišku, kas jiems yra pagrindinė gyvenimo vertybė. Namai, šeima, karjera, kaip „iksams"? Malonumai ir įspūdžiai kaip „ygrekams"? Tikriausiai ne. Aišku viena, kad jie yra dar laisvesni ir auga vertybių naikinimo laikais. Stereotipų griovimas, ribų tarp lyčių nykimas ir „kūno pozityvumas" negali nedaryti įtakos jų pagrindinėms vertybėms, ir yra labai tikėtina, kad jie pagarbiai vertins svetimus ypatumus ir pomėgius.

Jie yra kūrybingi, ir būtinybė vienu metu atlikti daug užduočių jiems streso nekelia. Jie egoistiški ir aikštingi, Suprantama, kad Z kartą labai veikia aplinkinių nuomonė ir jie nuolatos reikalauja pritarimo ir palaikymo, juk ne veltui jie nuo vaikystės bendrauja socialiniuose tinkluose, kurių politika - „daug patiktukų - tu geriausias". Tinklaraštininko veiklą laiko profesija.

Charakteris: smalsūs, kaip ir ankstesnė karta vertina žinias ir saviugdą, egocentriški, bando save išreikšti išoriniais atributais, daugelis įsitikinę, kad būti naudingiems pasauliui ir visuomenei ir yra aukščiausias tikslas. Jie yra prisirišę prie civilizacijos gėrybių, juos gąsdina finansinis nestabilumas, blogiau jiems - nebent sutrikęs interneto ryšys. Universalus atsakymas į viską „Pasiieškok google" puikiai parodo jų požiūrį į problemas - kažkur turi būti jau paruoštas atsakymas, reikia tik gerai paieškoti.