Kaip atskleista Egipto civilizacija?

Įsivaizduokime, kad po kelių tūkstantmečių mūsų laikotarpio istoriją tyrinėja ateities archeologai. Ką jie pamatys? Yra daugybė architektūros kūrinių, materalių vertybių, buities daiktų, meno kūrinių, bet visa tai yra palyginti nenaudinga, jei jie nemokės mūsų kalbos, nežinos kalbos sandaros - negalės perskaityti nė žodžio! Tai yra viskas, kas sudaro mūsų visuomenės, religijos, dvasinio gyvenimo ir kasdienybės organizavimo pamatą, jiems bus nesuprantama.

Istorijoje taip jau yra buvę: Tarpupio tautų dantiraštis, majų tekstai ir egiptiečių hieroglifai. Akimirkas, kai tas paslaptis įmindavo mokslininkai, galima palyginti su akimirka, kai įvairaus šlamšto prigrūstame tamsiame garaže įjungiama šviesa: visi miglotų kontūrų daiktai staiga išryškėja. Tai buvo tikri proveržiai moksle. Tarp panašių sukrečiančių atradimų ypatinga vieta tenka senovės egiptiečių hieroglifų mįslės įminimui.

Vertingas radinys

Deja, labai daug vertingų archeologinių artefaktų buvo sunaikinta. Egipte netoli garsiojo Karalių slėnio yra niekuo neišsiskirianti gyvenvietė, kurios gyventojai šimtmečius gyveno iš kapų plėšimo. Tokio vandalizmo padarytą žalą istorijai ir archeologijai sunku net įsivaizduoti.

Nepaisant nieko, bandymai atskleisti seniai prarastas senovės egiptiečių rašto paslaptis nenutrūko niekada. Europos mokslininkų neregėto susidomėjimo Senovės Egiptu banga kilo Napoleono žygių laikais XVIII a. pabaigoje. Būsimojo imperatoriaus avantiūra Egipte baigėsi labai nešlovingai karine prasme, bet jos reikšmę mokslui sunku pervertinti!

Vertinant dabartiniais masteliais, generolo Napoleono armiją lydėjo visas mokslo tyrimo institutas. Ten buvo archeologų, inžinierių, dailininkų. Kol armija kaudavosi, mokslininkai darbuodavosi nesudėdami rankų. Jie tyrinėjo ir aprašinėjo viską, ką pamatydavo. Visa, ką buvo galima išsivežti, būdavo supakuojama ir išsivežama. Tais laikais į istorikų rankas pateko nesuskaičiuojama daugybė įvairių senovės egiptiečių tekstų. Tada prancūzų armija okupavo didžiąją Egipto dalį. Ambicingas korsikietis svajojo išplėsti savo įtaką iki Indijos ir nugalėti nekenčiamą Angliją. Nilo deltoje, netoli nedidelio Rozetės miestelio, kariškiai pastatydino Sen Žiuljeno fortą. Kareiviams kasant apkasus aplink fortą, karininkas Pjeras Fransua Bušaras (Pierre Francois Buchard) pastebėjo kažkokį įdomų akmenį ir įsakė jį atkasti. Atidžiau jį apžiūrėjęs, išsilavinęs kapitonas iškart suprato, kad tai yra itin vertingas radinys, ir liepė plokštę nusiųsti į Kairą, kur tada neseniai buvo įkurtas Egipto institutas.

Prancūzijos ekspansija tęsėsi vos trejus metus, paskui anglai juos išstūmė iš Egipto. Rozetės akmuo (taip jis vadinamas iki šiol) pateko į Angliją drauge su kitais vertingais artefaktais. Plokštė ir dabar yra saugoma garsiajame Britų muziejuje. Nepaisydamas visų egiptiečių pretenzijų, muziejus griežtai atsisakė grąžinti Rozetės akmenį į istorinę tėvynę.

Kas yra Rozetės akmuo?

Tai įspūdingo dydžio juodo akmens luitas. Pažiūrėti jis neatrodo toks efektingas ir įdomus, kaip kiti Senovės Egipto artefaktai. Viena jo pusė yra nušlifuota ir visa išrašyta, kita pusė - šiurkštoka. Iš pradžių akmuo buvo palaikytas granitu, bet vėliau nustatyta, kad tai - granodioritas. Ant plokštės yra išraižyti trejopi rašmenys: senovės Egipto hieroglifai, senovės graikų kalbos ir egiptietiški demotiniai. Akmuo yra tik dalis milžiniškos stelos, nė vienas tekstas jame nėra išbaigtas.

Įrašai senovės graikų kalba buvo iššifruoti iškart. Vėliau pavyko išversti demotinį tekstą. Abu tekstai buvo identiškas pasakojimas apie dėkingumą Egipto karaliui Ptolemėjui V Epifanui. Tekstas buvo sukurtas 196 metais pr.m.e. Sunkiausia užduotis mokslininkams ir buvo Senovės Egipto hieroglifai, mokslininkai apie juos žinojo labai nedaug. Nežiūrint turimų vertimų, iššifruoti hieroglifus pasisekė tik po 30 metų. Proveržis šioje srityje pavyko prancūzų mokslininkui, kuris dabar yra laikomas egiptologijos mokslo pradininku - Žanui Fransua Šampoljonui (Jean Francois Champollion). Bet tai pavyko per atsitiktinumą.

Iššifravimo istorija

Radus Rozetės akmenį, apie tai parašė vienas prancūzų žurnalas. Šį žurnalo numerį atsitiktinai pamatė devynerių metų berniukas, prekiautojo knygomis sūnus. Berniukas buvo protingas ne pagal metus. Penkerių jis savarankiškai išmoko skaityti. Kai mažajam Žanui buvo septyneri, jo brolis Žakas su minėta Napoleono ekspedicija išvyko į Egiptą. Ir štai Žanas Fransua perskaitė apie Rozetės akmenį. Senoviniai hieroglifai vaiką tiesiog užbūrė. Jis buvo tiek suintriguotas, kad jų iššifravimui skyrė visą savo tolesnį gyvenimą.

Trylikos Ž.F.Šampoljonas jau mokėjo lotynų, hebrajų, arabų, sirų, chaldėjų kalbas. Jis pradėjo mokytis senovės kinų kalbos, norėdamas išsiaiškinti, ar ji nėra gimininga senovės egiptiečių kalbai. Po truputį talentingas berniukas nusigavo iki koptų kalbos, kuri yra tarsi tiltelis į senovės egiptiečių. Septyniolikos jaunasis genijus buvo vienbalsiai išrinktas Grenoblio akademijos nariu.

Žanas Fransua negaišo bandydamas iššifruoti atskirus simbolius arba žodžius. Jis nusprendė išsiaiškinti pačią jų sistemą. Vieną gražią dieną Ž.F.Šampoljonas suvokė, kad raktu gali tapti valdovų vardai. Tai ir buvo didžiausias postūmis mįslei įminti. Susidaręs tam tikrą suprantamų simbolių rinkinį, Ž.F.Šampoljonas lėtai, bet užtikrintai judėjo link tikslo.

1822 m. mokslininkas išleido knygą apie senovės egiptiečių fonetinių hieroglifų abėcėlę. Kitas jo veikalas pasirodė 1824 m. Būtent šį laikotarpį mokslininkai laiko egiptologijos mokslo gimimo laikotarpiu.

Nors visus savo darbus ir gyvenimą Žanas Fransua skyrė Senovės Egipto tyrinėjimams, pats ten iki tol niekuomet nesilankė. 1828 m. mokslininkas nutarė vykti į Egiptą su ekspedicija. Deja, ši kelionė galutinai pakirto ir taip jau silpną jo sveikatą. Genijus, išsiaiškinęs Senovės Egipto šifrą, mirė sulaukęs vos 41 metų. Pagrindinis lingvistinis jo gyvenimo veikalas „Egiptiečių gramatika" buvo išleista jau po jo mirties.

Tekstas Rozetės akmenyje ir jo reikšmė mokslui

Iššifruotas tekstas pasakoja, kad Memfio žyniai išleido įsaką faraono Ptolemėjo V Epifano garbei. Jame - padėka ir pagyrimai valdovui už jo dosnumą. Akmenyje iškaltos Ptolemėjo citatos apie amnestiją, skolų panaikinimą, atleidimo nuo karo prievolės, apmokestinimo principus.

Rozetės akmuo, nežiūrint neįspūdingos išvaizdos ir ne itin įdomaus teksto, turėjo nepaprastai svarbios reikšmės egiptologijos mokslo atsiradimui ir vėlesniam vystymuisi. Būtent ši plokštė tapo raktu iššifruoti daugybei senovės egiptiečių tekstų. Iki jį atrandant mokslininkai net nežinojo, kaip priartėti prie šios mįslės įminimo.

Visos šios žinios padėjo tyrinėtojams ir istorikams atskleisti daugiau Senovės Egipto paslapčių, kurios iki tol buvo neprieinamos: kas pastatė garsiąsias piramides, kokius dievus garbino senovės egiptiečiai ir kam jie mumifikuodavo mirusiuosius.

Ar Cheopso piramidė - faraono kapas?

Cheopso piramidė Gizos plynaukštėje buvo pastatyta prieš daugiau kaip keturis su puse tūkstančio metų, likus daugybei amžių iki tokių civilizacijos gėrybių, kaip kranai, ekskavatoriai ir kita šiuolaikinė statybų technika, išradimo. Statant piramides naudoti metodai iki šiol yra neįmenama mįslė, gluminanti archeologus ir kitus specialistus. Faraono Chufu (Cheopso), kuriam ji buvo pastatyta, palaikai taip ir nebuvo rasti. Archeologai išvis abejoja, ar juos kada nors pavyks rasti.

Prieš trejus metus mokslininkai aptiko vadinamąją Didžiąją tuštumą. Tai trisdešimties metrų ilgio tuščia ertmė, Cheopso piramidėje esanti tiesiai po Didžiąja galerija. Deja, nieko naujo ar svarbaus nebuvo aptikta. Didžiosios Gizos piramidės ekspertas, archeologas dr. Krisas Nontonas (Chris Naunton) pasakoja: nors „Didžioji tuštuma" buvo aptikta prieš trejus metus, nuo tada tyrinėjimai nė kiek nepasistūmėjo į priekį. Nors 2017 m. šis atradimas atrodė neįtikėtinai, pasakiškai įdomus ir daug žadantis,
K.Nontonas spėja, kad ten būtų galima rasti daug daugiau negu yra žinoma dabar, taip pat faraono palaikus. Deja, archeologai negali patekti vidun. Mat bet koks bandymas įeiti į piramidės vidų gali jai padaryti nepataisomos žalos, o to Egipto senienų ministerija, aišku, niekada neleis.

Egipte be Cheopso piramidės yra daug kitų piramidžių - apie 110. Jos buvo pastatytos kaip valdovų kapavietės, kai kada ten buvo laidojami ir jų šeimų nariai. Kol kas K.Nontonas ir jo kolegos tenkinasi jomis.