Helena Tejer - Indianos Džonso analogas

Helena Tejer (Helen Thayer) - fotografė ir rašytoja, pasižyminti unikaliu požiūriu į amžių ir senėjimą. Užuot, kaip dera garbaus amžiaus damai, susiradusi kokį nors hobį, pavyzdžiui, auginti kaktusus ar siuvinėti kryžiuku, ji išvyko į žygį.

Į pirmąją rimtą kelionę H.Tejer susiruošė būdama 50-ies, tai yra tokio amžiaus, kai daugelis jau sunkiai atsiplėšia nuo televizoriaus. Ir ne šiaip kur nors prie jūros su palmėmis, o į Šiaurės ašigalį. Helena tapo pirmąja istorijoje moterimi, viena pasiekusia ašigalį. Be to, ji pati traukė roges su manta. Kam gaišti laiką ir stabčioti prie kiekvieno akmens, kad šunys galėtų atlikti savo reikalus?

Keletą vėlesnių metų Helena skyrė Amerikos dykumų tyrinėjimui. Ir tai buvo tik apšilimas prieš kitą didelį nuotykį. 1995 m., būdama 57-erių, taip pat visiškai viena, Helena perėjo Sacharą. Tai yra keturi tūkstančiai mylių (apie 6,5 tūkst. km). Bet pasivaikščiojimas didžiausia Žemės dykuma jai pasirodė mirtinai nuobodus.

Štai Antarktida - visai kas kita. 1997 m. (būdama 59-erių) Helena nužygiavo apie tūkstantį kilometrų per beveik visiškai negyvą Pietų ašigalį. Ten, pačiame Žemės pakraštyje, ji ir paminėjo savo 60-metį. Ir visą laiką tempė roges su 120 kg sveriančiomis atsargomis.

1944-ųjų „Mis Amerika“ prieš keturis plėšikus

Mis Vinus Reimi (Venus Ramey), daugiau žinomos kaip „Mis Amerika 1944“, charakteris - atvirai sakant, ne iš švelniųjų. Gražiausiais jaunystės metais ji tapo pirmąja „Mis Amerika“, nufotografuota spalvotai, pirmąja rudaplauke „Mis Amerika“ ir net kandidate į Bondo merginos vaidmenį. Bet visa tai yra niekai, palyginti su žygdarbiu, kurį Vinus atliko po šešių dešimtmečių. 2007 m. keturi drūti vyrai nutarė apiplėšti tabako ūkį Kentukyje. Nusikaltimo vietoje juos visiškai atsitiktinai pastebėjo 82 metų Vinus Reimi. Pastebėjo, bet į policiją neskambino. Pagriebusi savo 38-ojo kalibro revolverį ryžtingai patraukė vykdyti teisingumo. Ir užklupo nusikaltėlius tą akimirką, kai jie jau baigė krauti į savo padėvėtą pikapą vogtas gėrybes ir rengėsi dingti. Bet jiems nepavyko.

Vinus gerai nusitaikė ir iškart peršovė padangą. Paskui, nukreipusi ginklą į nusikaltėlius, sustabdė pravažiuojantį pro šalį automobilį ir tik tada paskambino į policiją.

Pensininkė apkūlė galvažudžių gaują

Įsivaizduokite: vaikštinėjate tykia gatvele ir staiga pro jus prašvilpia keli motociklininkai. Sustoję prie juvelyrinės parduotuvės, jie išsitraukia kūjus ir ima jais daužyti vitrinas. Paprastai tokioje situacijoje vienišas neginkluotas praeivis nebandys kištis ir net, esant galimybei, pasistengs užsimaskuoti, kad nebūtų pastebėtas. Panaši istorija įvyko Northemptone (Anglija). Šešetas plėšikų motoroleriais privažiavo prie „Rolex“ parduotuvės ir ėmė tvatinti jos langus. Visa tai vyko vidury baltos dienos, matant daugybei žmonių. Niekas net nepajudėjo.

Niekas, išskyrus septyniasdešimtmetę pensininkę En Timson (Anne Timson). Ginklas, kurį laikydama ji stojo į kovą su ginkluotais banditais, - rankinukas. En akimirksniu atsidūrė tarp plėšikų, juos talžydama rankinuku taip niršiai, kad apstulbusiems nusikaltėliams neliko nieko kita kaip sprukti. Vieną plėšiką senutė sugebėjo nustumti nuo plieninio žirgo. Ir tik kai pergalė jau, galima sakyti, buvo pasiekta, prie jos atskubėjo ir kiti įvykio liudytojai. Po kelių minučių visi šeši plėšikai buvo suimti, o En tapo visų žinių laidų heroje.

Bjadžijus Sisionė įveikia savo negalią ir tris plėšikus

Žmogui, kuris geriausiomis gyvenimo dienomis laiko tas, kai vietoj invalido vežimėlio gali apsieiti su lazdele, kažin ar ateis į galvą save laikyti supermenu. Maždaug taip mąstė trys nusikaltėliai, nusprendę ištuštinti 88 metų atsargos karininko seifą.

Bjadžijus Sisionė (Biagio Sciscione) skendėjo prisiminimuose apie karinę praeitį, kai į jo namo duris pasibeldė kokių 18 metų mergina. Ji pasisakė esanti vietos parapijos savanorė ir ėmė klausinėti senuką, kaip jis gyvena ir ar jam nereikia pagalbos, stengdamasi po truputį trauktis į virtuvę. Kol namų šeimininkas kantriai klausėsi „savanorės pagalbininkės“ čiauškėjimo, į namą nepastebimai įsibrovė du vyrai ir išlaužė seifą. Trijulė jau paliko namus ir ketino krauti grobį į savo leksusą, kai šeimininkas juos pagaliau pastebėjo.

Situacija buvo tokia: iš vienos pusės - trejetas jaunų sveikų plėšikų per žingsnį nuo mašinos su užvestu varikliu. Iš kitos - 88 metų senukas, savarankiškai negalintis judėti. Sveikas protas sufleruoja tik vieną įmanomą įvykių eigos variantą. Bet B.Sisionė ir jaunystėje ne per daug skaitėsi su blaiviu protu. O čia jo organizmas išskyrė tokią dozę adrenalino, kad senas karys pamiršo ligą, pašoko ir keliais šuoliais atsidūrė prie neprašytų svečių. Iš pradžių vožė pirmajam vagišiui, paskui susikibo su mergina. Trečiasis pabėgo.

70-metis turistas ir ginkluotas banditas

Grupė amerikiečių turistų pensininkų keliavo po Kosta Riką. Vieną gražią dieną keliautojai išlipo iš mikroautobuso ir pamažu pasuko jūros link. O ten kaip iš po žemių išdygo trys piktadariai: stotingi, ginkluoti, kaukėti - viskas kaip turi būti. Viena 52 metų turistė net cyptelėjo iš džiaugsmo - štai kaip juos linksmina kelionės organizatoriai, atidirba gautus pinigus! Ji džiūgavo neilgai - kol vienas iš nepažįstamųjų naiviai turistei trinktelėjo šautuvo buože per veidą. 70 metų veteranas, iš atostogautojų būrio, galėjo susitaikyti su bet kuo, tik ne su tokia nepagarba moteriai. Džentelmeno pavardė nutylima, žinoma tik tiek, kad jis kadaise „lankė savigynos kursus“. Senukas stvėrė 20-metį banditą už jo tuščios galvos ir pademonstravo veiksmą kuris yra pažįstamas kiekvienam dešimtojo dešimtmečio kovinių filmų mėgėjui. Po sekundės piktadarys jau gulėjo ant žemės su sulaužytu raktikauliu. Kiti du nepanoro turėti reikalų su akivaizdžiai kuoktelėjusiu senoliu ir dėjo į kojas. Pasitarusi visa kompanija nutarė kelionę po Kosta Riką tęsti.

Samuelis Vitmoras - Kiečiausias Riešutėlis per visą istoriją (atsižvelgiant į amžių)

Prasidėjus Nepriklausomybės karui (arba 1775-1783 m. Amerikos revoliucijai) 81 metų karininkas Samuelis Vitmoras (Samuel Whittemore) jau buvo palikęs žygdarbius jaunesniems amžininkams. Bet kai suliepsnojo Leksingtono ir Konkordo kolonijos ir gretimais esantys ūkiai, S.Vitmoras tiesiog negalėjo likti nuošaly ir prisijungė prie sukilėlių grupės. Tiesa, senam kareiviui jų partizaninė taktika visiškai nepatiko - jis pirmenybę teikė tiesesniam keliui.

Sulaukęs tinkamos akimirkos, Samuelis stojo prieš britų būrį su muškieta vienoje rankoje ir pistoletu kitoje. Ir atidengė ugnį. Tris paklojo iš karto. Paskui išsitraukė kardą ir ėmė juo švaistytis į kairę ir į dešinę. Britų kareiviai, aišku, taip pat šaudė ir vienas net pataikė senukui į veidą. Bet sustabdyti Samuelį pavyko tik po tryliktojo dūrio durtuvu. Išgyventi po šūvio į veidą ir gavus trylika durtinių žaizdų yra nerealu. Bet Samuelis išgyveno. Kai saviškiai jį rado, jis buvo visiškai sąmoningas ir net bandė iš naujo užtaisyti muškietą. Karo gydytojai pakraipė galvas ir liepė ruoštis garbingai palydėti didvyrį į paskutinę kelionę. Ceremonijos teko palūkėti... aštuoniolika metų.