Garsūs mokslininkai dažnai leisdavosi į pavojingas keliones. Tokios ekspedicijos visada būdavo nuodugniai apgalvojamos, joms kruopščiai ruošiamasi. Vis dėlto patyrę keliautojai kartais labai paslaptingomis aplinkybėmis dingdavo be pėdsakų. Ne vieno garsaus tyrinėtojo, išvykusio į tolimiausius Žemės kampelius, taip niekas daugiau ir nebematė.
Persis Fosetas
Negailestingos Amazonės džiunglės nusinešė ne vieno nuotykių ieškotojo gyvybę. Pulkininkas Persis Fosetas (Percy Fawcett) - bene žinomiausias iš jų, prapuolęs 1925 m. Jo ekspedicija buvo organizuota dingusio mitinio miesto paieškoms. Iki tol tyrinėtojas pagarsėjo kartografavimo ekspedicijomis po Brazilijos ir Bolivijos neapgyvendintas teritorijas. Keliaudamas P.Fosetas suformulavo teoriją apie dingusį miestą „Z", tikriausiai Eldoradą. Keliautojo manymu, jis turėjo būti neištyrinėtame Matu Groso regione Brazilijoje.
1925 m. pulkininkas, jo vyresnysis sūnus Džekas ir šio draugas Reilis Rimelas (Raleigh Rimell) išvyko ieškoti dingusio legendinio miesto. Savo paskutiniame laiške P.Fosetas rašė, kad išvyksta į neištirtas žemes. Po to grupė be pėdsakų dingo. P.Foseto ekspedicijos likimas mokslininkams iki šiol yra mįslė. Manoma, kad ekspedicijos narius nužudė priešiškai nusiteikę čiabuviai. Kai kurie ekspertai yra linkę dėl jų mirties kaltinti tokias priežastis kaip maliarija, badas, laukiniai žvėrys. Kai kurie tyrinėtojai kelia versiją, kad P.Fosetas ir jo grupė tiesiog liko gyventi džiunglėse su senaisiais vietos gyventojais. Pasak jų, keliautojai likusį gyvenimą nugyveno surastajame legendiniame mieste.
Kad ir kaip ten buvo, paslaptingas narsių tyrinėtojų dingimas iki šiol jaudina žmonių protus. Praėjus daugybei metų po P.Foseto dingimo tūkstančiai drąsių nuotykių ieškotojų vyko jų ieškoti. Galop nepasotinamos Amazonės džiunglės prarijo per šimtą avantiūristų.
Džordžas Basas
Britų jūrų keliautojas, Australijos tyrinėtojas Džordžas Basas (George Bass) atrado sąsiaurį tarp Australijos ir Tasmanijos. O labiausiai jis išgarsėjo tuo, kad be pėdsakų dingo 1803 m., keliaudamas po Pietų Ameriką. Jaunystėje Dž.Basas buvo laivo chirurgas ir tarnavo Karališkajame laivyne. Jis garsėjo kaip drąsus tyrinėtojas: kartą mažyčiu laiveliu, pavadintu „Tom Thumb", leidosi į ekspediciją palei rytinę Australijos pakrantę.
Dž.Basas svajojo praturtėti. Tuo tikslu jis XIX a. pradžioje prekybiniu laivu „Venera" kaip privatus prekiautojas atplaukė į Australiją. Deja, už prekes Dž.Basui nepavyko gauti padorios sumos, tad jis nutarė vykti į Pietų Ameriką. Tuo metu tai buvo Ispanijos teritorijos. Faktiškai Dž.Baso plano esmė buvo banali - kontrabanda. Narsus jūrų keliautojas išplaukė 1803 m. vasarį ir daugiau jo niekas niekada nematė. Dž.Basas su visa įgula dingo Ramiajame vandenyne. Kai kurie mokslininkai neabejoja, kad laivas tikriausiai nuskendo per audrą. Yra tvirtinančių, kad jūreiviai vis dėlto nusigavo iki Čilės krantų, ten buvo suimti kaip kontrabandininkai ir likusį gyvenimą kaip katorgininkai dirbo kasyklose.
Gasparas ir Migelis Korte Realiai
Broliai Gasparas ir Migelis Korte Realiai (Gaspar Corte Real, Miguel Corte Real) dingo dabartinės Kanados pakrantėje. 1501 m. Gasparas vadovavo trijų laivų ekspedicijai, išvykusiai į Niufaundlando salą. Ten jie pagrobė kelias dešimtis vietos gyventojų ir nusprendė išsiųsti juos į savo tėvynę Portugaliją kaip vergus. Gasparas šią misiją patikėjo broliui. Paskui jis ir pats turėjo vykti jiems iš paskos. Bet to neįvyko - Gasparas Korte Realis dingo. Migelis 1502 m. nusprendė vėl vykti į Naująjį pasaulį ir surengti gelbėjimo operaciją. Atvykę į Niufaundlandą Migelio laivai ieškojo dingusiųjų palei visą pakrantę. Du laivai grįžo, o Migelio laivas - ne. Jis, kaip ir brolis, dingo be pėdsakų.
Korte Realių likimas iki šiol yra nežinomas. XX a. pradžioje atsirado kai kurių įrodymų, kad Migelis galbūt nežuvo iškart po dingimo. 1918 m. Daitone buvo aptikta akmeninė plokštė su labai įdomiais įrašais, kurie ir leido daryti prielaidą, kad Migelis nežuvo. Vienas įrašas skelbė: „Migelis Korte Realis, Dievo valia - indėnų vadas." Jei tie įrašai yra autentiški, galima drąsiai spėti, kad bent jau vienam iš brolių ne tik pavyko išgyventi Naujajame pasaulyje, bet dar ir tapti čiabuvių genties vadu.
Seras Džonas Franklinas ir Frensis Krozjė
Seras Džonas Franklinas (John Franklin) ir Frensis Krozjė (Francis Crosier) buvo vieni garsiausių XIX a. poliarininkų. Jiems dingus, daug metų buvo organizuojamos paieškų ekspedicijos. Tyrinėtojai į savo paskutinę kelionę išsiruošė 1845 m. dviem laivais „HMS Erebus" ir „HMS Terror". Jie planavo rasti jūrų kelią, jungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Ekspedicija liepą išplaukė iš Bafino Žemės ir be pėdsakų dingo. Tik po dvejų metų buvo išsiųsta gelbėtojų grupė jų ieškoti. Tada pavyko išsiaiškinti, kad tyrinėtojai žuvo leduose. Jų laivai ten įstrigo 1846 m. žiemą. Nors ekspedicija turėjo maisto atsargų trejiems metams, bet viskas buvo supakuota į šviną. Tas ir nulėmė nelaimingųjų jūreivių likimą. Apsinuodiję švinu, jie veikiausiai labai greitai nusilpo, jiems prasidėjo haliucinacijos, kiti žuvo leduose, kai bandė ieškoti pagalbos. Dauguma, įskaitant Dž.Frankliną, tikriausiai žuvo jau iki 1848 m. vidurio. Dž.Franklino našlė pasiekė, kad būtų surengta paieškų ekspedicija. Į ją išvyko beveik penkios dešimtys laivų. Jokių pėdsakų jiems tada rasti nepavyko. 2014 m. buvo rastos laivo „Erebus" nuolaužos, vos už kokių 10 metrų nuo vandens. Po dvejų metų kiti tyrinėtojai netoli „Erebus" rado gerai išsilaikiusias „Terror" laivo nuolaužas.
Pengas Dziamu
Kinas biologas Pengas Dziamu (Peng Jiamu) - bene garsiausias mūsų laikų mokslininkas, dingęs per 1980 metų ekspediciją į dykumą. Pengas, vienas populiariausių nuotykių ieškotojų Kinijoje, į kelionę išvyko 6-ojo deš. pabaigoje. Prieš tai mokslininkas jau buvo dalyvavęs keliose mokslinėse ekspedicijose į Lobnoro dykumą Kinijos šiaurės vakaruose, kuri dažnai yra vadinama viena sausiausių vietų Žemėje. 1980 m. Pengas, kaip biologų, geologų ir archeologų grupės vadovas, vėl išvyko tyrinėti Lobnoro. Vos po kelių dienų jis labai mįslingomis aplinkybėmis dingo. Pengas paliko stovyklą, parašęs raštelį, kad vyksta ieškoti vandens.
Kinijos vyriausybė organizavo paieškų ekspediciją, bet jokių Pengo pėdsakų taip ir nebuvo aptikta. Pasak tų, kas yra bent truputį susipažinęs su Lobnoro dykumoje slypinčiais pavojais, garsųjį biologą galėjo gyvą palaidoti baisinga smėlio audra arba užversti purios dirvos lavina. Nuo tada netoli galimos Pengo dingimo vietos buvo rasti neatpažinti šešių žmonių palaikai. Tačiau nė vieni iš jų nėra Pengo.