respublika.lt

Įdomioji sporto istorija: kaip atsirado stadionai?

(0)
Publikuota: 2020 vasario 16 21:34:03, Vytautas Ruzginas, „Olimpinė panorama“
×
nuotr. 1 nuotr.
TOK archyvo nuotr.

Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų. Žaidynėms rengti graikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo statyti stadionus. Iš pradžių sporto arenos buvo statomos pailgos formos. Kai kurie antikos stadionai buvo pasagos formos. Pirmieji žiūrovai neturėjo specialiai jiems skirtų vietų ir būriuodavosi stadiono kraštuose arba ant kalvų. Vėliau šalia arenų atsirado ir specialių vietų žiūrovams.

 

Pirmieji stadionai buvo skirti tik bėgikams, juose buvo sužymėti lygiagretūs bėgimo takai. Ilgainiui keitėsi stadionų forma, architektūra ir jų paskirtis. Šiuolaikinių stadionų prototipu tapo senovės graikų stadionai Olimpijoje, Atėnuose, Delfuose ir kitose vietovėse. Pavadinimas ,,stadionas“ kilęs iš senovės graikų žodžio ,,stadijas“. Šis terminas reiškė ir ilgio matavimo vienetą bei prilygo beveik 195 metrams.

Marmurinis Olimpijos stadionas – seniausia sporto arena, kurioje vyko olimpinės žaidynės. Jis pastatytas IV a. iki mūsų eros architekto Leonido. Tuo metu Olimpija buvo svarbus senovės Graikijos miestas. Čia VII–IV a. iki mūsų eros buvo pastatyti svarbiausi architektūriniai miesto paminklai, puikios šventovės ir olimpinis stadionas. Šis periodas vadinamas Olimpijos klestėjimo laikotarpiu.

Senovės Olimpijoje atsirado įvairios paskirties pastatų, skirtų atletų treniruotėms ir varžyboms. Vienas jų – palestra. Tai 66×66 m dydžio pastatas, kuriame buvo patalpos fiziniams pratimams atlikti, imtynėms, kamuolio žaidimams, atletų dvikovoms ir buities poreikiams. Kitas pastatas vadinosi gimnazionas ir buvo skirtas palestrą baigusiems diduomenės jaunuoliams, kurie, be žaidimų, gimnastikos ir atletikos, dar buvo mokomi politikos, filosofijos, literatūros. Šalia jo stovėjo namai, kuriuose gyveno atletai. Olimpijos teritorijoje buvo įrengtas hipodromas, kuriame vykdavo žirgų lenktynės.

Olimpinis stadionas buvo perstatytas kelis kartus. Bet tada, kai buvo pasiekęs patį gražumą, jame galėjo sutilpti apie 50 tūkst. žiūrovų. Fizinės kultūros ir atletinių žaidimų senovės Graikijoje plėtrai didelės įtakos turėjo stadionas Atėnuose. Jį pastatė 330 m. prieš mūsų erą. Praėjus beveik dviem šimtams metų stadionas buvo rekonstruotas, bet išlaikė pasagos formą.

1896 m. senasis Atėnų stadionas buvo perstatytas. Jo laiptai ir tribūnos buvo padengtos marmuru. Jau senovės Graikijoje stadionuose buvo įrengiamos tribūnos ne tik paprastiems žiūrovams, bet ir garbingiems svečiams. Beveik visuose senovės Graikijos miestuose stadionai buvo statomi taip, kad saulės spinduliai netrukdytų nei žiūrovams, nei sportininkams.

Romos koliziejus

Kitaip nei senovės graikai, kurie pirmuosius stadionus statė už miesto ribų, romiečiai stadionus ir kitas žiūrovams skirtas patalpas statė miestų teritorijose. Iki šių dienų išlikęs garsusis Romos koliziejus, kurį pradėjo statyti imperatorius Vespasianas, o baigė jo sūnus Titas 80-aisiais mūsų eros metais. Grandiozinio pastato ilgis buvo 187,75 m, plotis 156,6 m. Aukštis siekė 53,6 m. Žiūrovams buvo skirtos 56 eilės ir jame tilpo 50 tūkst. žmonių.

Kitas grandiozinis pastatas senovės Romoje buvo pastatytas mūsų eros pirmojo amžiaus viduryje ir vadinosi Circus Maximus. Tai buvo ir stadionas, ir hipodromas. Jo ilgis 621 m, plotis – 118 m. Per visą gyvavimo laikotarpį patyrė kelis perstatymus, o tribūnose tilpo net iki 250 tūkst. žiūrovų. Čia daugiausia vykdavo kvadrigų – romėnų dvirãčių vežimų lenktynės.

Koliziejus, Circus Maximus ir kiti Romos imperijos amfiteatrai Veronoje, Puloje yra senovės racionalios sportinių statinių statybos pavyzdžiai.

394 m. Romos imperatorius Teodosijus išleido dekretą, kuriuo uždraudė olimpines žaidynes. Kitas Romos imperatorius Teodosijus II įsakė sudeginti Olimpijos miestą ir sunaikinti viską, kas turi sąsajų su olimpinėmis žaidynėmis. Tada sustojo ir sporto arenų statybos. Prabėgo šimtmečiai, bet barbarai ne viską sunaikino. Iš senovės Graikijos civilizacijos išliko literatūros ir meno paminklų, šventovių, rūmų ir stadionų.

Senovės antikos tradicijos išliko ir žmonių atmintyje. XIX a. graikai kelis kartus bandė savo jėgomis atgaivinti senovės olimpines žaidynes, bet silpna šalies ekonomika, menkas sporto lygis ir kitos objektyvios priežastys graikams tą padaryti sutrukdė.

1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje barono Pierre‘o de Coubertino iniciatyva buvo sušauktas pirmasis Tarptautinis olimpinis kongresas. Į kongresą atvyko 13 šalių delegatai ir 21 šalies stebėtojai. Kongrese buvo nutarta atgaivinti olimpines žaidynes ir jas kas ketveri metai rengti vis kitame mieste. Buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas. 1896 m. Atėnuose įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Circus Maximus

Susidomėjimas sportu ir ypač olimpinėmis žaidynėmis didėjo. Buvo statoma daug stadionų, sporto arenų. 1908 m. anglai specialiai Londone vykusioms olimpinėms žaidynėms pastatė 60 tūkst. vietų „White City“ stadioną, kurį sujungė su dviračių treku bei plaukimo baseinu. Nuo tada olimpinės plaukimo varžybos vyksta po stogu.

1914 m. Europoje buvo šeši stadionai, talpinantys per 50 tūkst. žiūrovų, o JAV tokių buvo aštuoniolika. Dabar Europoje yra per 60 stadionų, kuriuose gali sutilpti daugiau kaip po 50 tūkst. žiūrovų. Didžiausiame – „Camp Nou“ Barselonoje – gali susėsti beveik 100 tūkst. futbolo gerbėjų.

Graikijos mokslininkai

Pitagoras

Pitagoras (570–500 m. pr. Kr.) ir jo sekėjai jau kūrė heliocentrinės pasaulio sistemos modelį, Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) įrodė, kad Žemė – ne diskas, o kamuolys, ir sukūrė visatos sandaros koncepciją, kuria remdamasis Klaudijas Ptolemajas (87–165 m.) sudarė geocentrinės pasaulio sistemos sampratą, gyvavusią beveik 1500 metų, tai yra tol, kol Nikalojus Kopernikas (1473–1543 m.), pagrindęs heliocentrinę pasaulio sandaros sistemą, paneigė Aristotelio ir Ptolemajaus koncepcijos teisingumą. Vis dėlto nė vienas jų nesugebėjo sukurti  visai Graikijai bendro kalendoriaus (nesurado laiko atskaitos taško), ir Graikijoje egzistavo apie 400 skirtingų kiekvieno poliaus kalendorių.

Tikriausiai kyla klausimas, kaip, esant tokiai kalendorių įvairovei, graikai sugebėdavo laiku atvykti į olimpinės žaidynes? Jie žiūrėjo ne į kalendorių, o į dangų. Kai po keturių ilgadienių patekėdavo jaunas mėnulis, prasidėdavo „olympikoi agones“. Taigi olimpiada vadinamas olimpinis keturmetis būdavo visą laiką vienodos trukmės.

Žinomas sicilietis Timajas (346–250 m. pr. Kr.), sukūręs Italijos istoriją (parašė 38 knygas), ilgą laiką gyvendamas Atėnuose pastebėjo, kad olimpiados yra pastoviausias laiko matavimo vienetas. Radęs rašytinį liudijimą, kad 776 m. pr. Kr. Olimpijoje švenčiamose žaidynėse nugalėjo bėgikas iš Elidės Koroibas, istorikas šias olimpines žaidynes pavadino pirmosiomis ir visus Graikijos istorinius įvykius sugrupavo pagal olimpiadas. Taip buvo sukurtas antikos olimpinis kalendorius, kuriame olimpiadų takoskyra – liepos 1-oji.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s