Žmonija kilo iš vieno vyro ir vienos moters

Pasak Biblijos, visi žmonės yra pirmųjų Žemės gyventojų Adomo ir Ievos palikuonys. Mokslas iš dalies patvirtina šią teoriją, nors ir su kai kuriais įdomiais skirtumais. Pirma, Adomo ir Ievos „mokslinės versijos“ nebuvo pirmieji žmonės. Antra, šiuolaikiniai žmonės - ne jų abiejų tiesioginiai palikuonys. „Ieva“ ir „Adomas“ yra du kadaise egzistavę individai, kurių genomo dalį turi dauguma šiandien planetoje gyvenančių žmonių, tai yra, visi vyrai yra kilę iš „Adomo“, o moterys - iš „Ievos“. Nepaisant šiems protėviams suteiktų simbolinių vardų, jie gyveno tokiu metu, kai Žemėje buvo ne vieni - planetoje buvo ir daugiau vyrų bei moterų. Tiesiog jų Y chromosoma ir mitochondrinis genomas neišnyko per tūkstančius metų ir egzistuoja daugelio žmonių organizmuose. Tačiau daugelį šių Adomo ir Ievos gyvenimo aspektų, įskaitant ir laikotarpį, kai jie gyveno, gaubia nežinomybė. Vyrą mokslininkai vadina „Adomu su Y chromosoma“, o moterį - „mitochondrine Ieva“. Adomas su Y chromosoma gyveno Afrikoje maždaug prieš 125 000 - 156 000 metų. „Mitochondrinė Ieva“ gyveno Rytų Afrikoje maždaug prieš 99 000 - 148 000 metų. Mažai tikėtina, kad kada nors Adomas ir Ieva buvo susitikę, nors dabar jau manoma, kad galbūt ir galėjo gyventi tuo pačiu metu.

Įvairių rūšių senovės žmonių kryžminimasis

2012 m. archeologai Denisovo oloje Sibire rado įdomų kaulo fragmentą: kaulas buvo senovės žmogaus (pavadinto „Denisovo 11“) klubo arba blauzdos dalis. DNR analizė parodė, kad „Denisovo 11“ buvo moteris, gyvenusi maždaug prieš 50 000 metų, o mirusi būdama vyresnė kaip 13 metų. Ji buvo dviejų senovės žmonių rūšių hibridas: jos tėvas buvo Denisovo žmogus, o motina - neandertalietė. Įdomu, kad „Denisovo 11“ tėvas taip pat buvo neandertaliečių ir Denisovo žmonių hibrido palikuonis. Tačiau tas jo hibridinis protėvis gyveno prieš 300-600 kartų iki jo. Mokslininkai žino, kad Denisovo žmonių ir neandertaliečių atšakos išsiskyrė prieš 390 000 metų. Bet iki šio atradimo jie nežinojo, kad jos kryžmindavosi. DNR tyrimai taip pat parodė, kad „Denisovo 11“ motina neandertalietė buvo glaudžiau susijusi su Vakarų Europos teritorijoje gyvenusiais neandertaliečiais negu su tais, kurie anksčiau gyveno Denisovo oloje.

Tibetiečiai - Denisovo žmonių palikuonys

DNR tyrimai rodo, kad Tibeto gyventojai yra Denisovo žmonių palikuonys. Suprantama, tai nereiškia, kad tibetiečiai yra Denisovo žmonės, jie - homo sapiens, tiesiog vienas iš homo sapiens protėvių „nusidėjo“ su Denisovo žmogumi. Mokslininkai tai nustatė, „Denisovo 11“ genomą palyginę su 40-ies tibetiečių. Jie aptiko, kad tibetiečių genas EPAS1 yra panašus į „Denisovo 11“ geną EPAS1. Šį geną turi visi žmonės, jis yra atsakingas už natūralios organizmo reakcijos valdymą aplinkoje, kurioje yra mažai deguonies (gaminama daug hemoglobino, kad deguonis būtų pernešamas į audinius, kai tiems trūksta deguonies). Nors jis užtikrina išgyvenimą, genas taip pat didina širdies ligų riziką. Tačiau tibetiečių genas EPAS1 yra mutavęs - trūkstant deguonies, jų organizmuose daugiau hemoglobino nesigamina. Būtent todėl jie gali gyventi dideliame aukštyje, kur deguonies yra mažai. Mokslininkai spėja, kad tibetiečių protėviai įgijo tą geną, kai vienas iš jų maždaug prieš 30 000 - 40 000 metų susiporavo su Denisovo žmonių rūšies atstovu. Vis dėlto mokslininkai nepatvirtina, ar dėl mutavusio geno EPAS1 taip pat Denisovo žmonės galėjo gyventi dideliame aukštyje, kaip dabar tibetiečiai.

Pirmieji britai buvo tamsiaodžiai

1903 m. mokslininkai Čederio tarpeklyje (Somersetas) rado 10 000 metų senumo vyro palaikus. 2018 m. atliktas DNR tyrimas parodė, kad to žmogaus oda buvo arba tamsiai ruda, arba juoda, garbanoti juodi plaukai ir žydros akys. Turint omeny, kad tai yra seniausias žmogaus skeletas, rastas Britanijoje, tai reiškia, kad pirmieji Britanijos gyventojai buvo tamsiaodžiai.

Įdomu, kad XX a. paskutiniame dešimtmetyje prof. Brajenas Saiksas iš Oksfordo universiteto 20 žmonių iš Čederio kaimo DNR palygino su „Čederio žmogaus“ genais. Jis nustatė, kad du kaime gyvenantys žmonės buvo „Čederio žmogaus“ palikuonys.

Anglijos karalius Ričardas III buvo kuprotas

2012 m. archeologai iš Lesterio universiteto pradėjo kasinėti vietą, kurioje kadaise stovėjo pranciškonų bažnyčia. Joje, kaip spėjama, buvo palaidotas karalius Ričardas III. Jie išties ten rado monarcho palaikus. Mokslininkai patvirtino, kad skeletas - išties karaliaus, kai jo DNR palygino su gyvo giminaičio DNR. Kaukolėje taip pat matyti žaizdos pėdsakai, sutampantys su istoriniuose dokumentuose pateikiamais faktais (karalius Ričardas III mirė nuo sužeidimo į galvą per Bosvorto mūšį). Taip pat nustatytas įdomus faktas - karaliaus stuburas buvo išlinkęs, o tai reiškia, kad jis išties buvo kuprotas.

Faraono Tutanchamono tėvai buvo brolis ir sesuo

Tutanchamonas - vienas garsiausių Egipto faraonų. Jis pradėjo valdyti būdamas vos 10-ies, o mirė apie 1324 m. pr.m.e., kai jam buvo 19 metų. Archeologai jo kapą atkasė 1922 m. Keista, bet jis buvo nepaliestas, su visais brangakmeniais ir aukso papuošalais. Tutanchamono palaikų tyrimas parodė, kad faraonas aiškiai nesimėgavo savo trumpu gyvenimu. Jo kairė koja buvo deformuota, todėl jis buvo priverstas vaikščioti su lazdele.

Išties, faraono kape buvo rasta 130 lazdelių. Tutanchamonas taip pat sirgo maliarija. Tolesni DNR tyrimai parodė, kad kojos deformacija buvo kraujomaišos padarinys: Tutanchamono tėvas buvo Echnatonas, Amenhotepo III sūnus, o motina - taip pat Amenhotepo duktė, t.y. faraono tėvai buvo brolis ir sesuo. Kai kurie istorikai mano, kad jo motina buvo karalienė Nefertitė, bet ji niekaip nebuvo susijusi su Echnatonu.

Kloviso žmonės nebuvo pirmieji Amerikoje

Kloviso kultūros atstovai, kaip spėjama, buvo pirmieji Amerikos naujakuriai. Šie žmonės atvyko į Ameriką prieš 13 000 metų, prieš 11 000 persikėlė į Pietų Ameriką, o prieš 9 000 metų dingo. Vis dėlto 2018 m. senovės žmonių palaikų DNR tyrimais nustatyta, kad Kloviso kultūros atstovai buvo ne pirmieji žmonės, apsigyvenę Amerikoje. Archeologai jau turi įrodymų, kad kažkokia nežinoma kultūra gyveno Čilėje prieš 14 500 metų. Manoma, kad 12 800 metų senumo žmonių palaikai, anksčiau rasti Pietų Amerikoje, priklausė tai genčiai, nes jų DNR su Kloviso žmonių DNR nesutampa.

K.Kolumbas neužkrėtė Amerikos tuberkulioze

Dažnai tvirtinama, kad K.Kolumbui atvykus į Ameriką, XV a. pabaigoje ten kilo keleto mirtinų ligų epidemijos, tarp jų tuberkuliozės. Tos epidemijos pražudė 90 proc. tikrųjų amerikiečių. Tačiau DNR tyrimai rodo ką kita. Tuberkuliozė buvo atnešta į Ameriką dar gerokai prieš Kolumbą. Mokslininkai tai konstatavo ištyrę trijų žmonių palaikus Peru. Tie žmonės mirė prieš 1000 metų, likus 500 metų iki Kolumbo atvykimo. Tyrimais nustatyta, kad juose rasta tuberkuliozės padermė yra labai artima rastajai užsikrėtusių ruonių ir jūros liūtų organizmuose. Mokslininkai spėja, kad gyvūnai kažkaip užsikrėtė per epidemiją Afrikoje ir migruodami atgabeno ligą prie Amerikos krantų, o Peru gyventojai užsikrėtė medžiodami ruonius ir jūros liūtus. Aišku, negalima sakyti, kad K.Kolumbas ir jo žmonės čia niekuo dėti, jie išties į Ameriką užvežė mirtiną europietišką tuberkuliozės padermę.

Vikingų palikuonims - didesnė emfizemos rizika

2016 m. mokslininkai, vadovaujami Liverpulio tropikų medicinos specialistų, įrodė, kad vikingų palikuonys susiduria su didesne plaučių emfizemos išsivystymo rizika (ja paprastai serga rūkaliai). Ištyrus vikingų epochos tualetus Danijoje paaiškėjo, kad vikingus tiek kamavo parazitinės kirmėlės, jog net mutavo vienas jų genas, kad galėtų kovoti su kirmėlių išskiriamais fermentais. Šiandien jis yra nenaudingas, nes jau yra vaistų nuo kirmėlių. DNR tyrimai rodo, kad vikingų palikuonys vis dar turi mutavusį geną, o tai reiškia, kad jų organizmams kyla sunkumų susidoroti su savo pačių fermentais, dėl to ir išsivysto plaučių liga.

Maliarija prisidėjo prie Senovės Romos žlugimo

Šį atradimą mokslininkai padarė 2011 m., ištyrę 47 kūdikių palaikus, atkastus senovinėje Romos viloje Lunjane. Vyriausiam iš „Lunjano vaikų“ buvo vos treji. Visi mirė ir buvo palaidoti maždaug tuo pačiu laiku. Tai buvo vienos iš maliarijos epidemijų serijos aukos. Daugiausia nuo šios ligos nukentėjo armija, ir ji nebepajėgė atremti atėjūnų puldinėjimų.