respublika.lt

Garsiausi balandžio 1-osios pokštainuotraukos (2)

2020 balandžio mėn. 04 d. 20:19:34
Ričardas ČEKUTIS

Balandžio 1-ąją žiniasklaida visame pasaulyje dažnai skelbia melagingas bei linksmas žinias, tačiau kai kuriose šalyse tokie pokštai reglamentuojami įstatymais. Pavyzdžiui, JAV spaudos darbuotojai privalo įspėti skaitytojus apie tai, kad ta ar kita informacija nėra teisinga. Pateikiame labiausiai rezonansinius pokštus, įvairiais metais publikuotus Melagių dieną pasaulio žiniasklaidoje.

×
nuotr. 4 nuotr.
Melagių dienos proga pasaulio žiniasklaidoje juokauta ir apie Eifelio bokšto „iškraustymą“, skraidančius pingvinus ir Maradoną Rusijos klube. EPA-Eltos nuotr.

 

Ištirpęs paveikslas

1950 m. Nyderlandų radijo stotis „Vara“ paėmė interviu iš vieno valstybinio Amsterdamo muziejaus darbuotojo. Muziejininkas papasakojo, kad restauruojant Rembranto paveikslą „Nakties sargyba“ (1642) jis atsitiktinai supainiojo veikliąsias medžiagas ir įžymioji drobė pradėjo tirpti akyse. Dėl tokios per radiją paskleistos žinios prie muziejaus pradėjo rinktis susijaudinę piliečiai. „Vara“ stoties reporteriai netgi spėjo paimti iš jų komentarus prieš paskelbiant, kad jie tapo balandžio 1-osios apgavystės aukomis.

Makaronų derlius


1957 m. laidoje „Panorama“ britų televizijos kanalas BBC parodė siužetą apie „neįtikėtiną spagečių derlių“, išaugintą Šveicarijoje. Siužeto pranešėjo balsą lydėjo neva dokumentiniai kadrai, rodantys „derliaus“ nurinkimą. Siužeto sėkmei pasitarnavo tai, kad tais metais Didžiosios Britanijos gyventojams spagečiai vis dar buvo egzotiškas maistas, o patys makaronai dažniausiai parduodami konservų pavidalu. Po laidos keli šimtai žiūrovų kreipėsi į kanalą klausdami, kur būtų galima gauti spagečių sodinukų...

Spalvota televizija

1962 m. per Švedijos televiziją, kurios eteryje tuo metu buvo tik vienas kanalas, rodantis juodai-baltame formate, paskelbė apie naujos technologijos, galinčios vaizdą paversti spalvotu, atsiradimą. Tam reikėjo ant televizijos ekrano užtempti nailoninę kojinę ir žiūrėti tam tikru kampu. Tūkstančiai žiūrovų, žinoma, pasinaudojo pranešėjo patarimais. Iš tikrųjų, spalvota televizija Švedijoje atsirado tik 1970 m. - beje, taip pat balandžio 1 dieną.

Laiko matai

1975 m. Australijos TV žinių laidos vedėjai paskelbė apie perėjimą prie dešimtinės arba „metrinės“ laiko matavimo sistemos. Nuo šiol minutę reikėjo dalinti į šimtą sekundžių, valandą - į šimtą minučių, o para turėjo tęstis 20 valandų. Be to, pagal naująją sistemą sekundes derėjo vadinti „mili-dienomis“, minutes - „centi-dienomis“, o valandas - „deci-dienomis“. Žiūrovams pademonstravo ir „dešimtinio“ laikrodžio pavyzdį. Be to, šioje apgaulėje dalyvavo ir Pietų Australijos valstijos vyriausybės vadovo pavaduotojas Dezmondas Korkoranas, trumpame interviu „palaikęs“ perėjimą prie dešimtinės laiko matavimo sistemos. Daugybėje skambučių į televizijos studiją žiūrovai dar ilgai klausinėjo, kaip pervesti laikrodžius į naują laiką.

Perkeltas bokštas

1986 m. Prancūzijos dienraštis „La Parisienne“ paskelbė skaitytojams apie vyriausybės sprendimą demontuoti Eifelio bokštą. Pagal straipsnį, įžymųjį statinį planuota perkelti į tuo metu netoli sostinės kuriamą Disneilendą, o bokšto vietoje pastatyti 35 tūkstančių vietų stadioną, skirtą 1992 m. Olimpinėms žaidynėms. Ši „naujiena“ sukėlė sąžiningą daugybės paryžiečių pasipiktinimą.

Maradonos karjera

1988 m. Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodė straipsnis apie tai, kad įžymusis argentiniečių futbolininkas Diegas Maradona pradėjo derybas dėl kontrakto su Maskvos „Spartako“ klubu. Laikraštis paskelbė, kad „Spartakas“ pasirengęs nusipirkti D.Maradoną už 6 mln. JAV dolerių. Vėliau buvo paskelbtas ir paneigimas, tačiau „naujiena“ jau spėjo paplisti tarp futbolo gerbėjų, o apie galimą argentiniečio perėjimą į tarybinį klubą paskelbė netgi garsioji JAV informacinė agentūra „Associated Press“.

Belgijos padalijimas

1992 m. britų dienraštis „Times“ perspėjo skaitytojus apie būsimą Belgijos padalijimą. Anot straipsnio, „slaptomis derybomis“ nuspręsta prijungti šiaurinę šalies dalį prie Nyderlandų, o pietinę - prie Prancūzijos. Publikacijos autorius svarstė, kokią įtaką padarys vienos iš Europos valstybių išnykimas visai tuometinei Europos bendrijai (tuometinis ES analogas). Daugybė skaitytojų kreipėsi į Belgijos ambasadą - pokštas sukėlė tokią pasipiktinimų bangą, kad tuometiniam britų užsienio reikalų ministrui Tristanui Garelui-Džonsui (Tristan Garel-Jones) teko viešai aiškintis dėl „nesusipratimo“.

Nauja kadencija


1992 m. JAV radijo stotis „National Public Radio“ paskelbė, kad buvęs šalies prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon), pasitraukęs iš pareigų dėl legendinio „Votergeito skandalo“, nusprendė vėl balotiruotis į prezidentus lapkričio mėnesį prasidėsiančiuose rinkimuose. Radijo stoties eteryje nuskambėjo R.Niksono kreipimosi į rinkėjus fragmentas, o prezidento vaidmenį čia atliko komikas Ričas Litlis (Rich Little). Kreipimosi lozungu tapo frazė: „Aš nieko blogo nedariau ir daugiau nedarysiu“. Vėliau šį „įvykį“ komentavo politikos analitikai ir net veikiančiojo prezidento Džordžo Bušo (vyresniojo) rinkiminio štabo atstovai. Tik antroje laidos dalyje vedėjas pasakė, jog tai buvo pokštas, tačiau komentuotojai to jau neišgirdo.

Naujas herbas

1993 m. informacinės agentūros TASS skyrius Anglijoje paskelbė medžiagą apie tai, kad Rusijos valstybės Dūmoje atsirado pasiūlymas pakeisti Rusijos herbą. Naujasis herbas turėjo patenkinti visas politines partijas. Dėl šios priežasties neva buvo pasiūlyta herbe vaizduoti carinį erelį ne su dviem, o su trimis galvomis, kurios esą simbolizuotų Konstitucinį Teismą, parlamentą ir prezidentą. Naguose erelis turėjo laikyti pjautuvą bei kūjį vietoj carinių regalijų... Šis pranešimas agentūros „Reuters“ buvo išrinktas kaip vienas geriausių 1993 m. balandžio 1-osios pokštų.

Skraidantys pingvinai

2008 m. BBC žiūrovams parodė siužetą apie skraidančius pingvinus. „Sensacingus kadrus“ žurnalistams neva pavyko užfiksuoti, filmuojant Antarktidoje. Videoreportaže pingvinai ne šiaip sau pakilo į orą, o nuskrido toliau nuo antarktinių šalčių link Amazonės, kad saulėje pasišildytų sparnus... Iš tikrųjų „išskirtinė medžiaga“ tebuvo kokybiškai sukonstruota natūralaus filmavimo ir kompiuterinės grafikos kombinacija.

Laivų perdavimas

2015 m. belgų interneto portalas „Euroobserver“ paskelbė medžiagą apie Prancūzijos vyriausybės ketinimus perduoti universaliuosius „Mistral“ tipo desantinius laivus Europos Sąjungai. Jie buvo skirti Rusijai, tačiau dėl įvykių Ukrainoje jų perdavimas buvo sustabdytas. Pagal pranešimą, vienas iš laivų dabar turėjo būti dislokuojamas šalyje, kuri tuo metu pirmininkavo ES. Tuo metu pirmininkavo Liuksemburgas, kuris net neturi jūros, tačiau Europos Komisijos spaudos tarnyba vis dėlto oficialiai paneigė šią belgų portalo paskleistą informaciją.

Aliaskos likimas

2016 portalas gazeta.ru parašė, kad tarptautinė teisininkų grupė, susijusi su Rusijos vyriausybe, mėgina rasti galimybę užginčyti Aliaskos pardavimą amerikiečiams caro Aleksandro II laikais. Šis tekstas sukėlė didžiulį rezonansą ir netgi buvo cituojamas daugelio žiniasklaidos priemonių Vakaruose.

Kromvelio įstatymas

2019 m. Jungtinės Karalystės laikraščio „The Telegraph“ internetiniame portale atsirado pranešimas, kad dėl balandžio 1-osios apgavysčių britų parlamentas atgaivina Oliverio Kromvelio laikų įstatymą - 1653 m. statutą, pagal kurį „griežtai draudžiami melagingi pranešimai ir tai baudžiama nusikaltėlio šonkaulių sutraiškymu“. Pranešime pažymima, kad tokių priemonių imtasi, siekiant užkirsti kelią įvairiems melagingiems juokeliams dėl „Brexit“, kad neprasidėtų parduotuvių lentynų šlavimas ir chaosas... Kol kas įstatymo dar taikyti neteko.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATŠAUKIA: Niujorko „Metropolitan Opera“ dėl koronaviruso krizės visus pasirodymus atšaukia iki metų pabaigos.
  • NENUSTATYTA: Estijoje per praėjusią parą nenustatyta naujų koronaviruso infekcijos (COVID–19) atvejų, išanalizavus 1 026 testų rezultatus, praneša Sveikatos taryba.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar pritariate, kad grįžusiems iš kai kurių užsienio šalių nebus taikoma 14 dienų saviizoliacija?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+9 +10 C

 

+8 +9 C

 +18 +19 C

+16 +17 C

 

+16 +18 C

1-5 m/s

0-4 m/s

 

0-2 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1116 PLN - 4.4278
RUB - 77.4378 CHF - 1.0686
GBP - 0.8967 NOK - 10.7890

Nuorodos