Dzeuso ola (Graikija)

Graikijai priklausančioje Kretos saloje gidai bus pasirengę jums parodyti mažiausiai dvi vietas, kuriose neva gimė dievų Krono ir Rėjos jauniausias sūnus, senovės graikų mitų herojus, dievų ir žmonių tėvas, pagrindinis Olimpo Dievas, griausmavaldis Dzeusas. Pagal vieną iš daugybės legendų Rėja nuo klastingo titano Krono, ryjančio savo vaikus, pasislėpė Psychro oloje, Dikti kalnuose.

Šiandien į šią olą yra vedžiojamos ekskursijos, o vieta reklamuojama kaip „Dzeuso ola“. Bet kiekvienas graikas užginčys, kad tikroji Dzeuso gimimo vieta yra Idos ola, esanti to paties pavadinimo kalno šlaite. Vienintelis įėjimas į šią olą yra 1538 m. aukštyje, o nusileisti į ją galima specialiais bėgiais ir mediniai laiptais. Šiandien čia taip pat vedžiojami turistai. Ginčai dėl to, kuri iš dviejų olų - tikroji senovės graikų Dievo gimimo vieta, netyla.

Džuljetos balkonas (Italija)

Tūkstančiai įsimylėjėlių kasmet plūsta į Veroną, kad galėtų pasibučiuoti Džuljetos namo balkone. Jie nuoširdžiai tiki, kad toks simbolinis gestas sutvirtins jų santykius ir suteiks laimės. Milijonai turistų Veronoje keliauja garsiausios įsimylėjėlių poros pėdsakais ir fotografuojasi tame pačiame balkone, kuriame Romeo Franko Dzefirelio (Franco Zeffirelli) filme prisipažįsta meilę Džuljetai. Tačiau pirminiame šaltinyje, tai yra Šekspyro pjesėje, tokios scenos nebuvo. Maža to, tais laikais, kai vyko tragedijos veiksmas, XIII a. pastatas buvo be balkono - jis ten atsirado tik XX a. antrojoje pusėje. Kaip tik tam, kad pritrauktų dar daugiau romantikos ieškančių turistų.

Šangri-La (Kinija)

Vykstant į Šangri-La miestą Kinijoje reikia žinoti, kad jis neturi nieko bendro su stebuklinga šalimi iš Tibeto legendų. Ir apskritai, tai yra Džongdiano miestas, kurį vyriausybė 2001 m. nusprendė pervadinti ir taip padidinti jo patrauklumą keliautojų akyse. Kitaip tariant, sukurti galingą turistinį prekės ženklą. Tiesa, virš miesto kylantis šventyklų kompleksas atrodo įspūdingai. Bet tik tiek.

Drakulos pilis (Rumunija)

Brano pilis, esanti ties istorinių Rumunijos sričių Valakijos ir Transilvanijos riba, yra laikoma grafo Drakulos pilies prototipu. Išties, pasak legendų, garsusis kunigaikštis Vladas Cepešas Drakula, išsirengęs į dar vieną karo žygį, apsistodavo XIV a. pabaigoje statytoje tvirtovėje. Bet net jeigu tai tiesa, su Bremo Stokerio (Bram Stoker) personažu šis faktas visai nėra susijęs: airių rašytojo romane vampyras gyvena Poenario pilyje. Ši tvirtovė, „tikroji Drakulos pilis“, o tiksliau, jos griuvėsiai, yra vos už 130 km nuo Brano pilies (važiuojant automobiliu). Na, apsilankyti galima ir ten, ir ten.

Pasaulio vidurys (Ekvadoras)

Kur yra pasaulio vidurys? Aišku, Ekvadore, ties pusiauju. O kokį būtent pasaulio vidurį turite omeny? Monumentą „Mitad del Mundo“ to paties pavadinimo parke? Ar netoliese esantį Intinjano (Intinan) parką-muziejų? O gal Kitsato (Quitsato) tašką, kuris yra pasaulio vidurys pagal GPS įrenginius ir palydovo signalą? Visoje šioje įvairovėje gerai yra tai, kad visos trys įžymybės yra visiškai netoli viena nuo kitos, taigi bet kuris turistas gali apeiti ir apžiūrėti kiekvieną, kad vėliau turėtų teisę užtikrintai pareikšti, vis dėlto apsilankęs pasaulio viduryje.

Šalčio polius (Rusija)

Oimiakono slėnis nuo seno yra laikomas Šiaurės pusrutulio šalčio poliumi: 1933 m. oro temperatūra čia nukrito iki minus 67,7 laipsnio pagal Celsijų. Taip, tiesa, tai yra šalčiausia vieta Žemėje, kurioje nuolatos gyvena žmonės. Bet Oimiakonas - šalčio polius turistams, o oficialiai šis titulas priklauso už 620 km šiauriau esantis Verchojanskas, kuriame 1885 m. buvo užfiksuota minus 67,8 laipsnio temperatūra. Beje, neoficialiais duomenimis 1938-aisiais Oimiakone buvo minus 78,7 laipsnio. Ginčai tęsiasi.

Čarlio kontrolės postas (Vokietija)

Viena iš Berlyno vizitinių kortelių ir privalomas kiekvieno keliautojo, nusigavusio iki Vokietijos sostinės, turistinės programos punktas - pasienio kontrolės postas „Charlie“ Frydrichštrasėje. Nuo 1963 iki 1990 m. čia išties buvo pasienio postas, įkurtas, miestą padalijus Berlyno siena, kad būtų galima iš Vakarų Berlyno patekti į Rytų ir atvirkščiai. Pirmiausia jis buvo skirtas sąjungininkų armijų kariškiams. Nugriovus sieną „Charlie“ buvo uždarytas ir išmontuotas. Dabartinis „Charlie“ - tik jo reprodukcija. Baigiantis paskutiniam XX a. dešimtmečiui, čia buvo pastatyta rekonstruota pasieniečių būdelė. Vieta traukė turistus ir miesto valdžia nutarė įžymybę grąžinti, o kartu gretimame pastate atidarė Berlyno sienos muziejų, kuriame galima daugiau sužinoti apie šaltąjį karą, gyvenimą VDR ir Rytų vokiečių mėginimus bėgti į VFR.