respublika.lt

Etruskai: paslaptinga senoji civilizacija (11)

2021 liepos 25 16:41:50
Milda KUNSKAITĖ

Etruskai buvo senovės tauta, gyvenusi dabartinės Italijos teritorijoje, kurios kalba ir kultūra tyrinėtojams iki šiol kelia daug klausimų. Bet nuostabūs jų palikti artefaktai šiuolaikiniam žmogui padeda suprasti, kad ši tauta, gyvenusi prieš mūsų erą, vertino meną ir grožį.

×
nuotr. 6 nuotr.
Etruskų sarkofago detalė. Dailyafrika.com nuotr.

 

Etruskų kilmė

Etruskai jau prieš Romos imperijos susikūrimą, nuo IX amžiaus pr. m. e., gyveno dabartinėje Italijoje. Ir paliko ryškų pėdsaką Vakarų civilizacijoje. Tačiau jų paslaptinga kalba ir kultūra daugybę amžių glumino istorikus ir archeologus, mat beveik nėra išlikę etruskų literatūrinių tekstų, išskyrus dalykinius įrašus ir laidotuvių tekstus. Bet tai, kas išliko - tikras lobis, nuo puikių bronzinių veidrodžių ir aukso papuošalų iki terakotinių skulptūrų ir būdingos keramikos. Tyrinėdami šiuos meniškus dirbinius šiuolaikiniai žmonės daugiau sužino apie etruskų kultūrą ir buitį.

Etruskai gyveno nepriklausomomis bendruomenėmis visoje Senovės Etrūrijoje, kuri savo galybės viršūnėje plytėjo šiuolaikinės Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose. Tos bendruomenės (didesnės gyvenvietės dažnai vadinamos Lygos miestais) turėjo bendrą kalbą ir kultūrą, bet taip pat buvo nepriklausomos viena nuo kitos ir kartais kartu dalyvaudavo karo veiksmuose.

Jų tėvynėje buvo gausu tokių gamtos išteklių, kaip varis ir geležis, ir iki 750 metų pr.m.e. jie intensyviai prekiavo su viso Viduržemio jūros regiono miestais. Turtingi etruskai įsiveždavo geriausias prabangos prekes iš Sirijos, Mažosios Azijos ir ypač Graikijos. Iki 575 m. pr.m.e. Etrūrijoje apsigyveno nemažai graikų amatininkų, kurie ten įkurdavo dirbtuves, nes jų produkcija buvo labai paklausi. Kai kurie geriausi kada nors rastų graikiškų vazų pavyzdžiai buvo rasti etruskų kapavietėse.

Etruskai ir ankstyvųjų laikų Roma

Iki VI a. pr.m.e. Roma tapo augančia miesto tipo gyvenviete, valdoma karalių. Trys iš jų, Tarkvinijus Priskas, Servijus Tulijus ir Tarkvinijus Išdidusis, buvo etruskų kilmės. Valdant etruskų karaliams, Roma tapo galingu ekonomikos ir karinės galios centru.

Yra manoma, kad Romos politikos ir teisės institucijų pagrindus sukūrė Servijus Tulijus. Tačiau tie trys valdovai taip pat tapo savo pačių sėkmės aukomis: iki 509 m. pr.m.e. monarchija buvo nuversta ir gimė Romos Respublika. Romos galybei stiprėjant, ji ėmė plėstis, nugalėdama ir užkariaudama kaimynines gentis ir miestus. Per kitus 200 metų Roma pradėjo kontroliuoti visą Etrūriją, o etruskų tapatybė liko tik istorijoje.

Kalba

Etruskų kalbą ne vieną amžių gaubė paslaptis, ir tik per pastaruosius keletą dešimtmečių buvo pasiekta tam tikra pažanga, išsiaiškinant jos sudėtingumą. Kalba yra lingvistiškai izoliuota ir nepriklauso indoeuropiečių kalboms, todėl jos neįmanoma palyginti su geriau žinomomis tokiomis senovės kalbomis kaip lotynų ar graikų. Kai kurios etruskų abėcėlės raidės yra panašios į graikiškas, kai kuriuos tekstus galima daugmaž suprasti iš jų konteksto, ypač epitafijas. Tačiau žinios apie etruskų gramatiką ir leksiką yra labai ribotos.

Neišliko jokių literatūrinių tekstų, kaip eilėraščiai arba laiškai, bet XIX a. buvo aptikti etruskų rašmenys ant drobės juostų, kuriomis buvo surišta Egipto mumija. Tai yra ilgiausias iš žinomų etruskų tekstų, žinomas kaip „Lininė knyga". Didžiosios teksto dalies tiksliai iššifruoti neįmanoma, bet sprendžiant iš visko - tai tam tikras religinis kalendorius su nuorodomis į datas ir įvairias dievybes.

Religija

Etruskų religija - tai įvairūs tikėjimai ir religinės praktikos, skleidžiamos aiškiaregių ir žynių. Iš piešinių ant antkapių ir altorių galima suprasti, kad jie tikėjo daugybe dievų ir deivių, kai kurie buvo perimti iš graikų religijos. Tinas/Tinia buvo graikų Dzeuso atitikmuo, o Uni - jo žmonos. Jų duktė buvo Menrva, karo, meno ir išminties deivė. Vien iš vardo lengva suprasti, kad vėliau romėnai ją įjungė į savo valstybinę religiją Minervos vardu. Etruskų žyniai praktikavo būrimą, gamtos ženklų aiškinimo meną. Pavyzdžiui, kiekvienas viešas renginys prasidėdavo paaukoto gyvulio kepenų tyrinėjimu. Buvo rasti bronziniai kepenų šablonai su užrašais, kurie, kaip manoma, buvo naudojami per tas ceremonijas. Šią praktiką vėliau perėmė ir jos griežtai laikėsi romėnai.

Menas

Etruskai šiandien yra bene labiausia žinomi savo meniška materialiąja kultūra: keramika, terakotine skulptūra, juvelyriniais ir bronzos dirbiniais. Nuo VI a. iki mūsų eros etruskų meistrų naudoti stiliai ir raštai taip pat pabrėžia aiškią graikų kultūros įtaką.

Vienas ankstyviausių (VIII a. pr.m.e.) gaminių iš terakotos pavyzdžių yra urnos mirusiųjų kremuotiems palaikams saugoti. Šios patrauklios laidojimo urnos forma primena nedidelius namus, dažnai - išpuoštomis sienomis ir nuimamomis durimis, kurie, kaip buvo tikima, taps saugiu mirusiųjų sielų būstu. Manoma, kad urnos yra miniatiūrinės to meto namų ir kulto pastatų versijos.

VII a. pr.m.e. atsirado unikali etruskų keramika, žinoma kaip bucchero. Šio stiliaus indai išsiskiria blizgiu juodu arba pilku paviršiumi, suformuotu juos ypatingai degant. Dekoratyvios ir vėliau graikų puodžių mėgdžiotos buccchero keramikos buvo gausiai rasta etruskų kapavietėse. Matyt, tokius indus ypač mėgo etruskų elitas, jie buvo ir valdžios, ir socialinės padėties simbolis.

Etruskų meistrai taip pat garsėjo gaminiais iš bronzos, o konkrečiai - dekoratyviniais veidrodžiais. Daug veidrodžių buvo rasta etruskų kapavietėse, atrodo, kad jie buvo didelis turtas tiek moterims, tiek vyrams. Viena veidrodžio pusė buvo nupoliruota arba pasidabruota, suteikiant jam atspindėjimo savybę, o kita dažnai būdavo graviruojama. Ant daugelio iš šių veidrodžių galima rasti detaliai pavaizduotas graikų mitologijos scenas, o tai yra dar vienas kultūrinės įtakos įrodymas. Veidrodžiai atliko ne tik praktinę, bet ir simbolinę funkciją. Jie paprastai buvo dovanojami per vestuves ir todėl tapo ne tik sentimentalios, bet ir piniginės vertės objektais.

Bene didžiausi etruskų meniniai laimėjimai atsispindi jų aukso dirbiniuose ir papuošaluose. Etruskų juvelyrai ypač pasižymėjo granuliavimo ir filigrano technikoje ir pranoko net savo kolegas graikus. Granuliavimas - tai procesas, kurio metu sukuriamos mažytės metalo granulės, kurios kuriant gaminio dizainą perkeliamos ant paviršių. Filigranas - tai sudėtingų ornamentų formavimas iš plonos metalo vielos. Abu metodai buvo paplitę etruskų juvelyrikoje nuo VII a. iki mūsų eros, ir puikių šio meno pavyzdžių yra rasta daug kur, nuo Šiaurės Prancūzijos iki Levanto. Vieną gausiausių pasaulyje etruskų papuošalų kolekciją galima išvysti Vatikano muziejuose Romoje.

Iš viso to aiškėja, kad etruskams teikdavo malonumą gražūs daiktai ir prabangios medžiagos. Nors šiuolaikinė visuomenė praktiškai nesupranta jų kalbos ir religijos, daugelis tikrai įvertins jų turtingą ir subtilią kultūrą bei įtaką, kurią jiems darė aplinkinis pasaulis. Ši tauta pasidavė augančiai Romos galybei, bet daugybė jų paliktų meniškų artefaktų išliks amžinai.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (11)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARANTINAS: Vyriausybė trečiadienį tarsis dėl naujo karantino paskelbimo šalyje.
  • ANGLIS: Kinija pažadėjo nebefinansuoti naujų anglies kasybos projektų užsienyje.
  • SODRA: Rugpjūtį pirmą kartą šiais metais „Sodra“ fiksavo neigiamą priėmimų į darbą ir atleidimų balansą: „9.220 žmonių daugiau atleista nei priimta“
  • BALTAI: Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį bei Baltų vienybės dieną.
  • PROTESTAS: Australijoje, Melburno mieste, jau trečia diena vyksta statybos darbuotojų protestas, kurį išprovokavo valdžios sprendimas neleisti neskiepytiems darbininkams dirbti savo darbo.
  • PARDUOTUVĖS: Praėjusią savaitę, lyginant su praeitų metų analogiška savaite, srautai tose 75 parduotuvėse, kuriose tikrinami „galimybių pasai“, sumažėjo apie 30 proc., teigia Maxima atstovai.
  • SUPIRKIMAS: Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc., iki 309,31 euro už toną.
  • PARAMA: Europos Sąjungos (ES) šalys pažadėjo Prancūzijai savo paramą ginče su Australija ir JAV dėl žlugusio povandeninių laivų sandorio.
  • INFLIACIJA: „Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
  • COVID-19: Australijos krepšinio lygoje žaidžiantis krepšininkas neteko darbo, nes atsisakė pasiskiepyti nuo kovido.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbą COVID-19 valdyme?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+3 +13 C

 

+8 +12 C

+6 +12 C

+8 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-9 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos