respublika.lt

Beprotiška perlų karštinė prie Kado ežeronuotraukos (3)

2020 spalio mėn. 04 d. 20:34:26
Milda KUNSKAITĖ

Jau Egipte ir Indijoje buvo žinomos unikalios perlų savybės. Kadaise buvo manoma, kad šis organinis brangakmenis gerina sveikatą, padeda išlaikyti jaunystę ir grožį. Šiandien papuošalai su perlais - subtilaus ir elegantiško žavesio simbolis. Natūralūs perlai mūsų dienomis - didelė retenybė, bet prieš šimtą metų tai buvo vienintelė perlų, iš kurių buvo gaminami papuošalai, rūšis. Jie kainavo neįtikėtinai daug ir vietoves, kur kažkam nusišypsodavo laimė jų rasti, pradėdavo krėsti „perlų karštinė", kaip, pavyzdžiui, Teksase esančio Kado ežero apylinkes. Tiesa, tenykštė perlų žvejų bendruomenė buvo gerokai padoresnė už savo brolius aukso ieškotojus.

×
nuotr. 2 nuotr.
Natūralūs perlai mūsų dienomis - didelė retenybė, bet prieš šimtą metų tai buvo vienintelė perlų, iš kurių buvo gaminami papuošalai, rūšis. EPA-Eltos nuotr.


Kol britų biologas Viljamas Savilis Kentas (William Saville Kent) pirmasis sugalvojo būdą perlams auginti, nardytojai Indijos vandenyne tūkstantmečius žvejodavo laukines austres, iš kurių būdavo išgaunami perlai. Jų buvo rasta ir tokiuose regionuose kaip Persų įlanka, Raudonoji jūra ir Manaro įlanka. Sėkmingiausiai perlai buvo renkami Persų įlankoje. Tenykštis verslas buvo garsiausias pasaulyje.

Labai aktyviai perlų gavyba užsiėmė kinai. Hanų dinastijos laikais (206 m.pr.m.e. - 220 m.) perlų žvejai jų ieškodavo Pietų Kinijos jūroje. Atvykę į Ameriką, ispanų konkistadorai palei Venesuelos pakrantę atrado tikrus perlų klodus. Perlus, rastuosius prie tenykščių Kubagua ir Margaritos salų, Ispanijos karalius Pilypas II padovanojo savo būsimai žmonai Marijai iš Anglijos.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje vietos gyventojai upės perlus rinkdavo ežeruose ir Ohajo, Tenesio, Misisipės upėse. Jūros perlų buvo rasta Karibų jūroje. Jų pasitaikydavo ir vandenyse prie Centrinės ir Pietų Amerikos krantų. Kolonijiniais laikais baltieji ponai žvejoti perlų siųsdavo vergus. Tai vyko daugiausia šiaurinėje dabartinės Kolumbijos ir Venesuelos pakrantėje. Šiose vietovėse vandenyje knibždėte knibždėjo ryklių ir daugelis nelaimingųjų žūdavo užpuolus šiems plėšrūnams. Nardytojo darbas buvo nepaprastai rizikingas, bet atsirasdavo laimingųjų, kuriems pasisekdavo rasti didžiulį vertingą perlą ir už jį nusipirkti laisvę.

Ties Teksaso ir Luizianos siena plyti didžiulis drakono formos ežeras, vadinamas Kadu. 1905 m. ten nusprendė apsigyventi japonas imigrantas Sačichikas Ono Murata. Kadaise japonas tarnavo JAV karinių jūrų pajėgų Ramiojo vandenyno laivyne - buvo laivo vyriausiasis virėjas. Kado ežero apylinkės garsėja nuostabiu kiparisų mišku, kuris yra vienas didžiausių Jungtinėse Valstijose. Taip pat tai yra didžiausias gėlas ežeras Teksaso valstijoje. Daugybę metų jis buvo tos šalies dalies gyventojų mėgstama žvejybos ir poilsio vieta. S.Murata labai mėgo kiparisus, augančius aplink ežerą ir todėl įsikūrė netoli jo, įsidarbinęs naftos gavybos įmonėje vandens telkinio apylinkėse.

Kartą S.Murata išsiruošė žvejoti ir, sugalvojęs kaip jauką žuviai panaudoti midiją, joje rado mažą perlą. Čia nebuvo nieko nepaprasto, kai kada vyrai rasdavo midijose perlų ir dovanodavo savo mylimosioms. Tai buvo laikoma ypatinga dovana ir geru ženklu būsimai santuokai.

Vos po poros dienų S.Murata aptiko antrą perlą. Tie atsitiktiniai radiniai neatrodė ypatingi, kol S.Murata nusprendė juos parduoti. Buvo kalbama, kad juos jis Niujorko „Tiffany & Co" pardavė po 1500 dolerių už kiekvieną. Tais laikais tai buvo pasakiški pinigai. Juk tada tipiškas Teksaso fermeris per metus uždirbdavo 300-600 dolerių.

Ežero apylinkes užplūdo tūkstančiai žmonių iš aplinkinių gyvenviečių. Jie gyveno palapinėse ant kranto, daugelis atsiveždavo šeimas.

Kado ežeras nėra labai gilus, vanduo jame siekia liemenį arba krūtinę. Dauguma perlų medžiotojų basi braidydavo po jį ir kojomis kapstydami purvą ieškodavo midijų. Kai midijų tekdavo ieškoti šaltais žiemos mėnesiais ir gilesnėse ežero vietose, buvo naudojamos žvejų žnyplės.

Didžioji dalis perlų kainavo vos 20 ar 25 dolerius, bet viena dama - ponia Džef Straud iš Liuiso bendruomenės - rado milžinišką perlą ir pardavė jį už 900 dolerių. Tai buvo brangiausias ežero perlas. Kitas laimingasis, žvejys Džordžas Alenas, rado 500 dolerių vertės perlą.

Trejus metus ežerą krėtė tikra perlų karštinė. Perlų gavyba buvo tokia pelninga, kad žvejai metė savo verslą ir visą laiką pradėjo skirti midijų gaudymui. Sekėsi toli gražu ne visiems. Kai kurie plušėjo savaites ir net mėnesius, bet nerasdavo nė vieno perlo. Kai kada nusivylimas būdavo toks didelis, kad nelaiminguosius neviltis pastūmėdavo į nusikaltimus. Daugelis tų, kas perlų rasdavo, tai slėpdavo, kad nesukeltų pavydo. Todėl yra sunku tiksliai nustatyti, kiek perlų buvo rasta ežere.

Vis dėlto ieškotojų skaičius nemažėjo: prie Kado ežero vienu metu susirinkdavo apie tūkstantį žmonių. Kitaip, nei per aukso karštinę Kalifornijoje arba ieškant naftos Pensilvanijoje, niekas neužsiimdavo ypatingų vietų, ežeras buvo laisvai prieinamas visiems norintiesiems. Visi buvo užsiėmę, brangino savo laiką ir stengdavosi daugiau dirbti ir mažiau ilsėtis. Apylinkėse nebuvo bažnyčių, nebuvo kur eiti, tad žmonės dirbdavo ir sekmadieniais.

Perlų gavyba Kado ežere truko iki 1913 metų, kai buvo pastatyta užtvanka. Ežero vandens lygis stipriai pakilo ir jis tapo per gilus, kad būtų galima braidyti ir rankioti midijas. Perlų karštinė baigėsi, žvejai grįžo prie savo verslo, o atvykėliai - namo.

Gėlavandenių midijų ežere yra ir dabar, tik jas rinkti yra griežtai draudžiama. Dabar čia - valstybės saugomo parko teritorija.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyksite lankyti artimųjų kapų per ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar iš tikrųjų reikalinga nedarbo diena lapkričio 2-ąją?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+6 +8 C

 

+4 +7 C

 +9 +11 C

9 +10 C

 

 +10 +14 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos