4 nuotr.Taip dažnai skaitome ir girdime apie klimato pokyčius, susijusius su žmonijos veikla, kad nustojome tam teikti didelę reikšmę. Apie globalinį atšilimą kalbama jau dešimtmečius, bet mes jo nejaučiame, o pasaulio vandenynai - nuo mūsų toli ir todėl jų nevertiname kaip pavojaus. Bet Žemėje yra daug vietų, kurioms šie pokyčiai yra pražūtingi. Kai kurių - planetos puošmenų - dėl globalinio atšilimo, pramonės poveikio arba didelio turistų aktyvumo artimiausiais metais gali tiesiog nelikti.
Tadž Mahalis (Indija, Delis)
Daugelio mokslininkų nuomone, šiam nuostabiam kadaise baltam kaip sniegas mauzoliejui liko gyvuoti ne daugiau kaip 5 metai. Priežasčių yra keletas: dėl Džamnos upės, kuri plauna Tadž Mahalio pamatus, užterštumo pradėjo pūti pamatų sijos, o minios turistų daro žalą marmuro grindims ir statinio sienoms. UNESCO prašymu mauzoliejus lankytojams artimiausiu metu gali būti uždarytas.
Antarktidos ledynai
Išanalizavę NASA palydovų nuotraukas mokslininkai padarė išvadą, kad Antarktidos ledynai pastaruosius 10 metų tirpsta tiesiog katastrofišku greičiu. Nuo 2003 m. ledas kai kuriuose rajonuose suplonėjo beveik per metrą ir vietoj ledo kalnų šiandien kai kur liko tik kalvos. Situaciją blogina ištirpęs vanduo, kuris plauna ledynus ir taip juos naikina dar greičiau negu atšilimas. Norint kaip nors sumažinti poveikį gamtai, Antarktidos rajone sumažintas kruizų skaičius, o artimiausioje ateityje planuojama juos visai uždrausti.
Jangdzės upės baseinas (Kinija)
Milžiniškos užtvankos statyba, laivyba, pramonės ir žemės ūkio atliekos, miškų kirtimas - visa tai naikina Jangdzės upės florą ir fauną. Kininiai eršketas, bepelekės jūrų kiaulės, kininiai aligatoriai - visi šie retų rūšių gyvūnai, gyvenantys Jangdzėje, yra ties išnykimo riba.
Maldyvai
1190 Maldyvų salyno salų ir atolų aukštis yra jūros lygio (aukščiausias salų taškas - 2,4 m). Tirpstant ledynams, pasaulio vandenyno lygis kyla, todėl salos gali būti užtvindytos. Valdžia tam ruošiasi, savo piliečiams pirkdama žemę ir namus žemyne (daugiausia Indijoje).
Didysis barjerinis rifas
Dėl tokių veiksnių, kaip vandenynų rūgštėjimas, dideli turistų srautai, atšilimas, nyksta Didysis barjerinis rifas. Bet daugiausia padėtį blogina atogrąžų uraganai ir jūros žvaigždės, kurios maitinasi koralų polipais. Nuo 1985 iki 2013 m. sunyko daugiau kaip 50 proc. bendro masyvo, o dar po 10 metų gali likti tik ketvirtadalis. Kaip kovoti su uraganais ir visuotiniu atšilimu, mokslininkai kol kas nežino, o štai biologinė kontrolė ir jūros žvaigždžių populiacijos mažinimas - jiems pagal jėgas.
Negyvoji jūra
Nuo 1970 m. Negyvosios jūros lygis nuslūgo 30 metrų. Svarbiausia priežastis - naudingų iškasenų gavyba jūroje ir 80 proc. intakų naudojimas. Jūra dingsta, atsirandančiuose sausumos plotuose palikdama tik karstines įgriuvas, kurios neigiamai veikia pajūrio regionų ekosistemą. Gelbstint Negyvąją jūrą planuojama į ją iškasti kanalą iš Raudonosios jūros, bet tada vandens sudėtis ir ankstesnis druskingo vandens telkinio vaizdas niekada nebebus toks kaip anksčiau.
Galapagų salos
Galapagai - beveik 10 tūkst. retų rūšių gyvūnų gimtieji namai. Būtent apsilankymas šiame archipelage paskatino Čarlzą Darviną (Charles Darwin) sukurti evoliucijos teoriją. Deja, nenutrūkstantis turistų, brakonierių, pro salas plaukiančių kruizinių lainerių srautas padarė savo: salų ekosistema yra apverktinos būklės ir daugybei floros ir faunos atstovų gresia išnykimas.
Evergleidso nacionalinis parkas (JAV, Florida)
Šio vieno gražiausių JAV parko, kuriame gyvena dešimčių retų rūšių gyvūnai, vandens telkiniai senka, nes jų vandenį pumpuoja aplinkinės fermos ir miestai. Pelkės, užimančios didelę parko teritorijos dalį, yra užterštos atliekomis, jų ekosistema nyksta. Nuo 1900 m. parko teritorija sumažėjo perpus, ties išnykimo riba atsidūrė tokie gyvūnai kaip Floridos pumos (Evergleidsas - vienintelė vieta, kur gyvena ši rūšis), vėžliai, lamantinai.
Angaros upė (Rusija)
Kadaise švariausia pasaulio upė gali išnykti nuo Žemės paviršiaus, virtusi ilga užterštų vandens saugyklų, pilnų naftos produktų atliekų, gyvsidabrio ir vario junginių, grandine. Kai kuriuose rajonuose jau dabar nerekomenduojama valgyti upėje sugautų žuvų. Dėl prastos ekologinės būklės Angaros rajone ties išnykimo riba yra sterlės, eršketai, taimeniai (sibirinės lašišos), taip pat unikalūs Angaros pušynai - Sibiro pasididžiavimas.
Venecija (Italija)
Venecija skęsta: vandens lygis per metus pakyla 1 mm, ir iki 2100 m. miestas gali visiškai išnykti. Alyvos į ugnį pila daugybė turistų - 60 tūkst. per dieną vietoj 30 tūkst., kuriuos galėtų atlaikyti senovinis miestas. Kruizinių laivų keliamos bangos taip pat yra pražūtingos Venecijai, jos pagraužia pastatų pamatus. Vieną gražiausių planetos miestų bandoma išgelbėti: kruiziniams laineriams uždrausta įplaukti į centrinę dalį, planuojama riboti turistų skaičių, bet jūra, dėl kurios Venecija kadaise suklestėjo ir praturtėjo, ir toliau ją naikina.
Liūdna, bet po kelių dešimtmečių visas šias vietas mūsų palikuonys galės pamatyti tik nuotraukose. Planetos gelbėjimas globaliai yra, aišku, specialių organizacijų, profesionalų ir valstybių reikalas, bet prisidėti gali kiekvienas: keliaudamas po istorines vietas, iškylaudamas gamtoje elgtis kultūringai, taip pat protingai naudotis gamtos ištekliais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
