11 nuotr.Regis, pagrindinės turistinės kryptys yra aiškios, tad galima keleriems metams į priekį susiplanuoti, kokius objektus kada lankysite. Tačiau, kaip rodo patirtis, Žemės klimato pokyčiai gali iš esmės pakeisti keliautojų planus: pavyzdžiui, 2017 m. per audrą sugriuvo Maltos įžymybė, 28 m aukščio uolinė arka Žydrasis Langas. Galbūt reikėtų paskubėti pamatyti ir kai kuriuos miestus ir įžymybes, kol jie nespėjo galutinai dingti.
Negyvoji jūra
Negyvoji jūra yra 430 m žemiau jūros lygio, ir kasmet žemėja bent metru. Per pastaruosius 100 metų vandens lygis šiame ežere nukrito 25 metrais ir griaunamasis procesas tik progresuoja. 1977 m. ežeras tiek nuseko, kad faktiškai pasidalijo į dvi dalis. Pietinę ežero dalį pradėjo aktyviai eksploatuoti įvairios įmonės, ir tai dar labiau sutrikdė natūralų Negyvosios jūros vandens cirkuliacijos procesą.
Negana to, Negyvąją jūrą teršia nuotekos iš Palestinos gyvenviečių: į ją patenka ne tik nešvarumų, bet ir plastiko šiukšlių. Deja, palestiniečiai kol kas nesiima jokių veiksmų jūrai išsaugoti, ir padėtis lieka įtempta.
Didysis barjerinis rifas
Didysis barjerinis rifas yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas, kurio plotas siekia apie 344 400 kv. km. Jis net yra matomas iš kosmoso. Didžiajame barjeriniame rife gyvena daugybė įvairiausių gyvų organizmų, bet šiuo metu jų gerovei gresia pavojus. Rifą veikia iškart keletas pražūtingų veiksnių: uraganai, kurie fiziškai naikina koralus, periodiškai išaugančios jūrų žvaigždės, vadinamos „erškėčių vainiku", kurios maitinasi koraliniais polipais, populiacija ir, savaime aišku, žmogaus veikla. Be to, prie šio unikalaus gamtos reiškinio naikinimo prisideda ir visuotinis atšilimas: mat vos vienu laipsniu sušilus aplinkai, žūsta dumbliai, gyvenantys polipuose. Šiandien jau yra didžiulių rifo plotų, kuriuose - vien spalvą praradę, žūstantys koralai.
Senovinis Petros miestas
Miestas Jordanijoje, iškaltas uolose, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet kiek dar išliks tie statiniai - neaišku. Dėl erozijos ir nemokšiško vandens naudojimo miestas sparčiai griūva. Prie to prisideda ir turistų srautai, o ne visiškai tinkamai atlikti restauravimo darbai taip pat spartina istorinio miesto nykimą.
Didžioji kinų siena
8851,9 km ilgio Didžioji kinų siena buvo pastatyta palei istorinę šiaurinę Kinijos sieną, bet dabar ji faktiškai yra daug trumpesnė. Daugelyje vietų gynybiniai jos įrenginiai sugriuvo, kadangi buvo neprižiūrimi. Gerai išsilaikė tik fragmentas, kurį lanko turistai, tačiau už turistinės zonos ribų sienos plytas neretai išnešioja vietos gyventojai savo namams statyti, o kai kurios sienos dalys buvo nugriautos tiesiant kelius ir geležinkelius.
Maldyvai
Maldyvai - rojus Žemėje. Žydri Indijos vandenyno vandenys skalauja auksaspalvius smėlėtus krantus, o salyną juosia koralinis rifas. Tačiau jį beveik sunaikino šiltoji srovė El Ninjo ir 5 laipsniais padidėjusi vandens temperatūra. Be to, pačios salos yra gana žemai - aukščiausias salų taškas neviršija 2,4 m virš jūros lygio, todėl visuotinis atšilimas Maldyvams yra didelė grėsmė. Tirpstant ledynams pasaulinio vandenyno lygis kyla, vadinasi, Maldyvai grimzta po vandeniu. Jei tokia tendencija tęsis, salos gali dingti greičiau negu per 100 metų.
Nauru
Nauru - nykštukinė valstybė vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tik truputį didesnė už Vatikaną, ir čia gyvena per 10 tūkst. žmonių. Pati sala - vulkaninės ir koralinės kilmės. Jos pagrindą sudaro užgesusio ugnikalniuo kraterio liekanos, kurį dengia koralinės uolienos. Čia visada vasara, mangai, vyšnios, kokosai... Bet visa tai taip pat gali dingti po vandeniu, jeigu pasaulinio vandenyno vandens lygis šiek tiek pakils. Beje, gali būti, kad žmonės patys dar anksčiau sunaikins atolą. Mat saloje išgaunami fosfatai, todėl saloje buvo sunaikinta 90 proc. miškų ir visa teritorija už turistinės zonos ribų tapo Mėnulio peizažu.
Ledyno nacionalinis parkas
Kadaise Ledyno nacionalinio parko (JAV Montanos valstija, Uoliniai kalnai) teritorijoje buvo apie 150 ledynų. Tačiau dabar dėl visuotinio atšilimo jų liko daugiausia 25. Manoma, kad parke ledynų iki 2030 metų gali visai nelikti.
Kasbach Teluetas
Kasbach Telueto tvirtovė yra viena pagrindinių Maroko įžymybių, tačiau dėl erozijos ir visiškai neprižiūrimas senovinis statinys pradėjo griūti. Tik 2010 m. buvo susigriebta ir parengtas projektas rūmų liekanoms išsaugoti.
Gizos piramidžių kompleksas
Gizos piramidės buvo pastatytos 2886-1650 m. pr.m.e. Šie statiniai tampa natūralios erozijos aukomis, jau dabar į daugumą komplekso zonų turistams įeiti draudžiama.
Big Suras
Big Suras - vaizdinga vietovė maždaug 145 km ilgio Kalifornijos pakrantėje. Ši vieta yra tokia graži, kad vyriausybė ėmėsi ją globoti, uždrausdama čia bet kokią gamybinę veiklą. Bet net be tiesioginės žmogaus įtakos pakrantei gresia pavojus: čia vis dažniau įsiliepsnoja gaisrai, kuriuos labai sunku užgesinti, nes čia nėra kelių, o miškų plotai - dideli. Vienas toks gaisras net tris mėnesius niokojo vietos augmeniją ir gyvūniją.
Venecija
Romantiškoji Venecija vilioja gausybe kanalų, karnavalu ir bendra romantiška atmosfera. Tačiau specialistai yra įsitikinę, kad jau kitame šimtmetyje šis miestas dings po vandeniu dėl augančio jūros vandens lygio, dėl artezinių gręžinių, kurie reikalingi pramonės įmonėms, taip pat dėl didžiulių miesto pastatų svorio. Jau dabar miestas kelis kartus per metus kenčia nuo potvynių. 2003 m. buvo bandyta įgyvendinti grandiozinį MOSE projektą, aplink miestą statant hermetiškus barjerus. Tačiau olandų specialistai sukritikavo tokius pylimus dėl mažo tokios apsaugos nuo potvynių efektyvumo, be to, jos kenkia lagūnos florai ir faunai. Taigi šiuo metu nevyksta jokių esminių darbų miestui išsaugoti.
