Naujųjų metų sutiktuvės Kinijoje

Naujieji metai - nuo seno populiariausia šventė Kinijoje. Pagal Mėnulio kalendorių ji išpuola sausį arba vasarį, kai baigiasi šaltasis žiemos laikotarpis. Būtent todėl ji dar vadinama Pavasario švente. Prieš Naujuosius metus kiekvienuose namuose kruopščiai švarinamasi, žmonės puošia namus naujametiniais piešiniais, kuriuose vaizduojami laimingo gyvenimo simboliai, senovės didvyriai, ant vartų kabinami raudoni žibintai. Iš abiejų lauko durų pusių prie sienų klijuojami poriniai užrašai su laimės linkėjimais. Kadaise buvo tikima, kad šis paprotys yra vienas iš veiksmingiausių būdų išvaryti dvasias. Be to, namai ir gatvės puošiamos popieriniais žibintais, kuriuos visi dažniausiai gaminasi patys. Manoma, kad šios puošmenos atveria žmogui kelią į Naujuosius metus. Paskutinę senųjų metų dieną visa šeima susirenka drauge, ruošia šventinį stalą. Ruoša paprastai užima visą dieną. Ruošiant kinų Naujųjų metų stalą be žuvies ir koldūnų neapsieinama. Kadangi žodis „žuvis“ kinų kalboje tariamas kaip žodis „likutis“, valgydami žuvį žmonės linki, kad visa geriausia, kas buvo praėjusiais metais, liktų ir ateinančiais. Koldūnai - dar vienas būtinas Naujųjų metų stalo atributas Kinijoje. Kodėl?

Vienas iš paaiškinimų - kad koldūnai savo forma primena tradicinius aukso ir sidabro luitelius, kurie senovėje buvo naudojami Kinijoje. Todėl laikoma, kad koldūnai simbolizuoja turtą. Kartais į įdarą dedama moneta, ir tikima, kad būtent tą, kuriam klius toks „koldūnas su siurprizu“, Naujaisiais metais lydės laimė.

Paprastai 8 valandą Pekino laiku per pagrindinį Kinijos televizijos kanalą CCTV transliuojamas oficialus šventinis vakaras, ir tuo pačiu metu visa šeima sėda prie šventinio stalo. Virti koldūnus pradedama lygiai 12 val., kai gatvėse ir kiemuose ima pokšėti fejerverkai. Kinijoje visur skamba džiaugsmingi šūksniai, dangų nušviečia įvairiaspalvės ugnys. Kinijoje priimta nemiegoti visą naktį. Senovėje naujametė iškilmė trukdavo ilgiau kaip mėnesį, o dabar sutrumpėjo iki savaitės, - visi kinai tomis dienomis nedirba. Miestų gatvėse vyksta masiniai pasirodymai kaip liūtų ir drakonų šokiai, iškilmingos eitynės ir kita. Legendos pasakoja, kad imperatoriaus Vendi (446 m.) laikais kinai dažnai kariaudavo su piečiau gyvenančiomis tautomis, kurios naudodavo kovinius dramblius. Kinai nežinojo, kaip atsilaikyti prieš tokią armiją ir dažnai pralaimėdavo. Tai tęsėsi tol, kol vienas iš karo vadų susiprotėjo mūšio lauke panaudoti liūtus, kurių drambliai siaubingai bijo. Kadangi liūtų Kinijoje niekada nebuvo, kariai naudodavo ryškiai išdažytas baidykles su nupieštais iššieptais dantimis. Nuo tada ir liko tradicija rengti liūtų šokius, kuriuose dalyvauja didžiulės baidyklės.

Dovanos per Naujuosius dovanojamos kuo įvairiausios, bet vaikams - dažniausiai smulkios monetos, įvyniotos į raudoną popierių. Tikima, kad tai juos apsaugos nuo blogio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“