1 nuotr.Šiandien brūkšninius kodus galime rasti ant kiekvienos prekės pakuotės - jie yra neatsiejama prekybos procesų dalis. Lygiai prieš 51-erius metus, birželio 26-ąją dieną buvo nuskaityta pirmoji prekė pasaulyje. Šios, brūkšninio kodo gimtadienio dienos proga, standartų organizacijos „GS1 Lithuania" ekspertai dalinasi negirdėtais faktais apie prekių ženklinimą Lietuvoje ir pasaulyje.
Kuo susiję brūkšniniai kodai ir „Wrigley's" kramtomoji guma
Dauguma mėgsta „Wrigley's" kramtomąją gumą, tačiau mažai kas žino, kad būtent šio prekės ženklo 10 vienetų vaisinės gumos „Juicy Fruit" pakuotė tapo pirmąja nuskenuota preke pasaulyje. Ši istorinė diena, įvykusi 1974 m. „Marsh" prekybos centre Ohajuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, žymi automatizuotos prekybos pradžią. Šiuo metu visame pasaulyje kasdien nuskaitoma daugiau nei 10 milijardų brūkšninių kodų.
Pirmiausia naudoti geležinkeliuose
Prieš pasirodydami parduotuvių lentynose, brūkšniniai kodai pirmiausia buvo išbandyti JAV geležinkeliuose. Buvo sukurta „KarTrak" sistema, skirta automatiniam traukinių vagonų atpažinimui. Ji naudojo spalvotus brūkšninius kodus, pritvirtintus prie kiekvieno vagono šono. Specialūs skaitytuvai stotyse nuskaitė šiuos kodus, siekiant pagerinti logistiką ir sekimą. Visgi dėl didelės klaidų rizikos ir aplinkos veiksnių ilgainiui šios sistemos buvo atsisakyta. Nors idėja nebuvo sėkminga, tačiau ši inovacija sukūrė pagrindą šiuolaikiniams brūkšniniams kodams parduotuvėse ir logistikos srityje.
Pirmoji nuskaityta prekė Lietuvoje - „Margarita" veido kremas
Į Lietuvą brūkšniniai kodai atėjo praėjus 20-čiai metų nuo pirmosios prekės nuskaitymo JAV. Galimybė prekes žymėti šiais kodais atsirado 1994 m., kai Lietuvoje įsikūrusiai organizacijai buvo suteikta teisė atstovauti tarptautinę „GS1" organizaciją ir išduoti pirmuosius brūkšninius kodus įvairioms prekėms. Pirmąja nuskaityta preke Lietuvoje tapo pamėgto lietuviško kosmetikos prekės ženklo „Margarita" veido kremas.
Brūkšniniai kodai NATO ir kariuomenėje
Įdomu tai, kad brūkšniniai kodai naudojami ne tik prekyboje, bet taip pat ir tokiose organizacijose kaip NATO ir kariuomenė - jais ir kitais kodais žymima įranga, atsargos, technika bei siuntos. Kiekvienas objektas turi unikalų kodą, kuris padeda tiksliai sekti jo buvimo vietą, paskirtį ir techninės priežiūros laiką. Tokia sistema užtikrina efektyvų logistikos valdymą tiek karinėje, tiek humanitarinėje veikloje.
Konceptas įkvėptas Morzės abėcėlės
Pati brūkšninio kodo idėja gimė Majamio paplūdimyje, kai studentas Norman Joseph Woodland, įkvėptas Morzės abėcėlės, sugalvojo, kad informaciją galima perteikti ne garsais, o linijomis. Smėlyje nupiešęs pirmąsias juosteles, jis suprato, kad skirtingo pločio linijos gali tapti automatizuoto prekių atpažinimo pagrindu. Taip buvo sukurtas pirminis vizualinis kodo atvaizdavimas. Nors tuo metu dar nebuvo galimybių technologiškai tai pritaikyti, ši idėja tapo pagrindu brūkšninių kodų plėtrai.
Kodėl brūkšniniai kodai naudojami net kosmose
Daugelį nustebina faktas, kad NASA (JAV kosmoso agentūra) naudoja brūkšninius kodus savo kosminėse misijose, siekdama sekti įrangą ir atsargas. Tai padeda efektyviai valdyti inventorių, lengvai identifikuoti, rasti, keisti ir sekti technikos ir kitų daiktų buvimo vietą. Kodai užtrikrina atsekamumą ir padeda aptikti tam tikrus elementus net ir mikrogravitacijos sąlygomis.
Naujos kartos QR kodai prekyboje - iki 2027 metų
Jau greitai prekių ženklinimas visame pasaulyje keisis - mums įprastus brūkšninius linijinius kodus palaipsniui pakeis išmanesni QR kodai. Jie leidžia užkoduoti kur kas daugiau duomenų, todėl gali pateikti daugiau informacijos apie produktą. Pirkėjams tai suteiks daugiau skaidrumo, išmanesnius sprendimus ir patogesnį bei saugesnį apsipirkimą.
