respublika.lt

Meno kūriniai, kuriuos lydi prasta reputacija

(0)
2022 rugpjūčio 28 16:00:00
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Menas - ne vien V. van Gogo džiaugsmingas spalvų pliūpsnis ar palaimingai ramūs pasteliniai E.Manė atspalviai, graikų ir romėnų skulptorių herojiški siužetai ar nežemiškas grožis, sukurtas G.Klimto, S.Botičelio arba Mikelandželo. Menas turi ir tamsiąją pusę. Meno kūriniai tuos, kurie juos turi, paprastai džiugina ir puošia savininkų gyvenimą. Bet ne visi. Net tarp garsiausių šedevrų yra tokių, kurių reputacija yra prasta ir kolekcininkai jų vengia, o juos turėti yra mirtinai pavojinga. Tad paveikslai, kurie savo šeimininkams neša nelaimes, - mistika ar atsitiktiniai sutapimai?

×
nuotr. 1 nuotr.
Klodas Monė „Vandens lelijos“. Vikipedijos nuotr.

 

Kurdamas paveikslą, dailininkas į jį įdeda savo emocijas, mintis ir, aišku, sukuria tam tikrą paveikslo energijos lauką. Labai svarbi ir kūrinio spalvų gama. Džiaugsmingos emocijos ir malonios spalvos perteikia teigiamą energiją, o štai kančios, sielvartas, tamsios spalvos neigiamai veikia žmogaus biologinį lauką. Pasakojama nemažai istorijų apie paveikslus, susijusius su visiškai nepaaiškinama mistika, todėl net teigiama, kad autoriai juos nutapė veikiami tamsiųjų jėgų. Kai kurie paveikslai savo šeimininkus neva „apdovanodavo" įvairiausiomis bėdomis - netikėtais gaisrais, ligomis, mirtimi, pamišimu ir panašiai. Įdomu, kad bėdos ištikdavo tik žmones, o patys kūriniai visiškai nenukentėdavo. Ko gera, tai - tik sutapimai. Tikriausiai, paveikslų aukomis tapdavo nestabilios psichoemocinės būklės žmonės, bet bloga šlovė tokius paveikslus lydi iš kartos į kartą.

Piterio Breigelio Vyresniojo „Išminčių pagarbinimas"

Kaip tais laikais buvo įprasta, Mergelei Marijai pozavo P.Breigelio (Pieter Bruegel) giminaitė. Deja, dailininko modelis gyvenime į Mergelę Mariją visai nepanėšėjo - nelaiminga moteris buvo bevaisė, todėl ją vyras dažnai mušdavo. Vėliau ji buvo kaltinama tuo, kad „užkrėtė" paveikslą: namuose, į kuriuos patekdavo šis paveikslas, nebegimdavo vaikų. Paveikslas keturis kartus buvo atsidūręs privačiose kolekcijose, ir keturi jų savininkai liko bevaikiai. 1637 m. kūrinį nupirko architektas Jakobas van Kampenas, laimingas trijų vaikų tėvas, kurio užkeiktas paveikslas, suprantama, negąsdino.

Diego Velaskeso „Venera su veidrodžiu"


Pirmuosius du šimtus penkiasdešimt savo egzistavimo metų paveikslas nešdavo įvairiausias nelaimes savo šeimininkams ir „nurimo" tik po to, kai pats buvo subadytas peiliu. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad jį paprastai pirkdavo skandalingos reputacijos aristokratai, turtingi pirkliai ir visokie maištingi hercogai - publika, patirianti didesnę riziką tapti dvikovų, bankrotų ir samdomų žudikų aukomis. Ir tik 1906 m. paveikslas nustojo „žudyti". „Venerą su veidrodžiu" įsigijo Londono galerija, bet kūrinį eksponavo neilgai. Sufražistė Merė Ričardson, įsitikinusi, kad paveikslas „žemina moters orumą" ir todėl jo negalima demonstruoti galerijoje, supjaustė jį peiliu. Restauruotos „Veneros" būdas, regis, sušvelnėjo, nors galbūt ji tiesiog laukia, kol atsidurs privačiose nelaimingose rankose.

Džovanio Bragolino „Verkiantis berniukas"


Lemtingą paveikslą „Verkiantis berniukas" XX a. 6-me dešimtmetyje nutapė dailininkas iš Italijos Brunas Amadijus (Bruno Amadio), žinomas Džovanio Bragolino slapyvardžiu, kuris ne kartą buvo išvadintas „velnio tapytoju". Pasakojama, kad dailininkui pavyko pasiekti tokio tikroviškumo todėl, kad jis gąsdino modelį - savo mažą sūnų. Kadangi berniukas niekaip nepajėgė verkti „pagal užsakymą", tėvas jam prieš akis vis degiojo degtukus, nes berniukas paniškai bijojo ugnies. Pasak legendos, berniukas neatlaikė ir riktelėjo: „Tu pats sudek!" Ir prakeiksmas suveikė: kai paveikslas buvo baigtas, vaikas „sudegė" nuo pneumonijos. Vėliau sudegė dailininko dirbtuvė kartu su dailininku.

Iš tiesų tos legendos nepatvirtina jokie faktai. Brunas Amadijus ramiai numirė 1981 m. rugsėjo 22-ąją, būdamas 70 metų. Kas būtent pozavo dailininkui tapant šį paveikslą, žinių nėra. Užtat žinoma, kad namuose, papuoštuose šio paveikslo reprodukcijomis, dažnai kyla gaisrai, bet pačios reprodukcijos nedega. Praėjusio amžiaus 9-me dešimtmetyje šią mįslę bandė įminti laikraštis „The Sun": buvo publikuotas straipsnis apie padegėlių šeimą, tvirtinančią, kad baisaus gaisro metų sudegė viskas, išskyrus to paveikslo reprodukciją. Galbūt ta istorija taip ir būtų likusi miesto legenda, jeigu ne kitas gaisras. Gaisravietėje buvo rastas dar vienas „Verkiantis berniukas" - visiškai nenukentėjęs. Po to redakcija paskelbė masinio repodukcijų naikinimo akciją „Sudegink berniūkštį", kad būtų panaikintas prakeiksmas: laikraščio savanoriai surinko visas prieinamas paveikslo reprodukcijas ir jas dykvietėje iškilmingai sudegino. Sprendžiant iš visko, akcija padėjo, nes nuo to laiko nebebuvo girdėti jokių žinių apie „ugnines" verkiančio berniuko ašaras. Kūrinio originalas yra privačioje anoniminio meno gerbėjo kolekcijoje (reikia manyti, ugniai atspariame seife... )

Klodo Monė „Vandens lelijos"


Regis, padegėjos yra ir prancūzų impresionisto tapytos vandens lelijos. Klodas Monė (Claude Monet) nutapė daugybę paveikslų su vandens lelijomis, bet vienas iš jų pasižymi negera savybe - padega namus ir muziejus, kuriuose atsiduria. Šio nekaltai atrodančio paveikslo „sąžinę" slegia dešimtys gaisrų, net su žmonių aukomis. Pirmasis nukentėjo pats dailininkas - baigus tapyti, dėl neaiškių priežasčių užsidegė K.Monė dirbtuvė. „Lelijos" nenukentėjo. Vėliau paveikslą nupirko garsus Monmartro kabaretas ir po kelių savaičių sudegė iki pamatų. Paveikslas nenukentėjo, o jo naujuoju šeimininku tapo prancūzas kolekcininkas Otas Šmicas. Po metų jo namuose kilo gaisras ir, nepaisant ugniagesių pastangų, išliko tik viena siena. Ta, ant kurios kabėjo „Lelijos". Kai pasklido prasta paveikslo šlovė, jis iš privačių kolekcijų persikraustė į Niujorko šiuolaikinio meno muziejų. Netrukus, 1958 m., muziejuje kilo gaisras, per kurį žuvo vienas muziejaus darbuotojas.

Edvardo Munko „Šauksmas"


Vienas iš brangiausių ir įsimintiniausių paveikslų taip pat pasižymi „sunkiu būdu". Sklando legendos, kad drobė keršija visiems, kam pasitaiko ją „nuskriausti". Kartą muziejaus, kuriame saugomas „Šauksmas", darbuotojas išmetė paveikslą iš rankų. Netrukus nelaimėlį pradėjo kamuoti tokie stiprūs galvos skausmai, kad jis neatlaikė ir nusižudė. Kitas muziejaus darbuotojas neišlaikė jo rankose keičiant ekspoziciją. Po kelių dienų jis pateko į baisią automobilio avariją ir buvo labai sužalotas. Muziejaus lankytojas, nusprendęs nepastebimai paliesti paveikslą, neva po savaitės gyvas sudegė savo namuose. Dar pasakojama galybė istorijų apie ligas, vaidus ir depresijas tų, kas kaip nors susidūrė su šiuo dailininko darbu. E.Munkas (Edward Munch) ir pats buvo tarsi prakeiktas: ankstyvoje vaikystėje neteko mamos, paskui sesers, po 14 metų - brolio. Kita sesuo susirgo šizofrenija, o jį patį kamavo tokie sunkūs nervų priepuoliai, kad taputoją teko gydyti elektros šoku. Dailininkas mirė sulaukęs 81 metų, palikęs gimtajam miestui kelis tūkstančius tapybos darbų, piešinių, graviūrų ir rankraščių. Bet „Šauksmas" užtemdė juos visus.

Bilo Stounhemo „Hands Resist Him" („Rankos jam priešinasi")


O šio meno kūrinio negalima laikyti namuose, kuriuose esama mažų vaikų: berniukas ir mergaitė tuščiomis akimis stovi prie stiklinių durų, į kurias iš vidaus remiasi vaiko delniukai. Niūrus amerikiečio dailininko siurrealisto Bilo Stounhemo (Bill Stoneham) darbas „Hands Resist Him" susilaukė plataus atgarsio. Dailininkas jį nutapė 1972 m. pagal savo vaikystės nuotrauką, kurioje jis, mažas berniukas, su seserimi stovi prie namo. B.Stounhemo paveiksle stovi berniukas, o šalia jo - mergaitės ūgio lėlė. Kai kurių paveikslo savininkų vaikai, įsigijus kūrinį, sunkiai sirgo, juos kamavo košmarai. Iš pradžių paveikslas atsidūrė pas amerikietį menotyrininką, paskui pas aktorių, o vėliau dingo. Jį atsitiktinai atrado jauna šeima ir pakabino vaiko mieganajame. Pirmą naktį mergaitė atbėgo pas tėvus klykdama, kad „vaikai iš paveikslo mušasi". Po kelių naktų tėvas vaiko kambaryje įtaisė kamerą su judesio davikliu. Per naktį kamera suveikė 4 kartus. Šeima paveikslo nutarė atsikratyti. Nuo 2000 -ųjų paveikslas kelis kartus buvo parduodamas aukcionuose, kuriuose jo kaina išaugo nuo 150 iki milijono dolerių. Visi pardavinėjusieji kalbėjo apie neigiamą drobės poveikį vaikams, skundėsi, kad nuo paveikslo jiems darosi bloga. Kūrinio autorius teigia, kad kurdamas šį paveikslą ir pats jautė neaiškų nerimą. Šį darbą jis apibūdino taip: „Durys skiria sapnų pasaulį ir tikrovę, lėlė - palydovė į sapnų pasaulį. Rankos už durų - alternatyvūs gyvenimai arba galimybės".

Žinoma, mes, XXI amžiaus skeptikai ir cinikai, tikrai netikime, kad tie paveikslai yra prakeikti. Mes tikrai manome, kad jų tragiškos istorijos - kvailų atsitiktinumų ir sutapimų virtinė. Bet namuose jų vis tiek nepasikabintume. Šiaip, dėl visa ko.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
11
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TVARKA: VRM keičia užsieniečių įsileidimo tvarką, siekdama, kad į šalį neatvyktų Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai - tikimasi, kad tai padės apsisaugoti nuo savo biografijos detales slepiančių rusų.
  • TEISĖJA: Po dešimties metų teisėjos darbą paliekanti Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė sako „labai pavargusi ir perdegusi“ nuo įtempto darbo ir jo krūvio - ji papildė sąrašą teisėjų, paliekančių ir kritikuojančių teismų sistemą dėl sunkių darbo sąlygų.
  • LĖŠOS: Išnaudoję šiems metams komandiruotėms skirtas lėšas parlamentarai į jas vyks kitų metų sąskaita - Seimo kanceliarijos duomenimis, iki lapkričio 8-osios komandiruotėms išleisti 458 tūkst. 898 eurai.
  • ORIGINALAS: Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį baigiamas eksponuoti iš Vokietijos atvežtas Vasario 16-osios Akto originalas.
  • AKCIJOS: Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis neatskleidžia, ar iš „Belaruskalij“ įsigijo 30 proc. jo valdomų BKT akcijų ir taip tapo vieninteliu įmonės savininku.
  • EGLUTĖS: Parduotuvėse, įskaitant ir elektronines, jau porą savaičių vyksta aktyvi prekyba dirbtinėmis kalėdinėmis eglutėmis - nors šį sezoną eglutės šiek tiek pabrango, jų pardavimai ne tik nemažėja, bet ir auga.
  • KALĖDOS: Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę, papuoštą visoje Lietuvoje žmonių sukurtomis dekoracijomis.
  • MUZIEJAI: Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai.
  • MOKYTOJA: Vilniaus savivaldybės komisija konstatavo, kad lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė į darbą „Juventos“ gimnazijoje grąžinta pažeidus tvarką – tinkamai nepaskelbus atrankos.
  • KONSULTANTAI: Už valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ pasirengimą pritraukti privatų akcinį kapitalą ir surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė konsultantams sumokėjo apie 900 tūkst. eurų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dalyvausite savo miesto eglutės įžiebimo šventėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5 0 C

-4 0 C

 

-2 +1 C

-2 +1 C

-2 +1 C

 

0 +1 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-6 m/s