Keisti įvairių tautų įpročiai

Geria „purviną" kavą ir mokosi kalbos iš pieno pakelių. Pažadėtosios žemės savitumai

Žodį „Izraelis" vartoja tik iškilmingais atvejais, paprastai sako „arec" - šalis. Kitas šalis vadina „medina" - valstybė.

Į mokyklą vaikšto vilkėdami pižamas ir karnavalinius kostiumus. Taip būna Purimo šventės išvakarėse. Visą savaitę vaikai kasdien lanko pamokas apsirengę įvairiais teminiais kostiumais: viena diena - „pižaminė", kita - „atvirkščia" diena, kai vaikai vilki išvirkščius drabužius.

Per matematikos pamokas vietoj pliuso rašo apverstą raidę T.

Naudoja keletą žodžių sirenų garsams apibūdinti. „Cfira" praneša, kad atėjo šeštadienis ir skamba per Atminties dieną. „Azaka" perspėja apie apšaudymus. „Sirena" - greitosios pagalbos.

Mokosi kalbos iš pieno pakelių. Kalbos akademija naujoms sąvokoms sukuria žodžius su tradicinėmis šaknimis ir supažindina visuomenę su tais žodžiais, juos spausdindama ant pieno pakuočių.

Geria „apverstą" kavą (afuch) ir „purviną" kavą (boc). Į pirmąją ne pienas pilamas į kavą, o atvirkščiai. „Purvina" vadinama malta kava, puodelyje užpilta vandeniu (ant dugno lieka tirščių).

Gyvena „nėščiais" metais. Naudoja įprastą kalendorių ir religinį, kuris sudaromas pagal Saulės ir Mėnulio ciklus. Tokiame kalendoriuje būna ir 12, ir 13 mėnesių. Metai su 13 mėnesių - „nėšti" (pavyzdžiui, 2022-ieji).

Savaitės dienas žymi abėcėlės raidėmis. Savaitė prasideda nuo sekmadienio - alef, pirmadienis - bet, antradienis - gimel, trečiadienis - dalet, ketvirtadienis - hė, penktadienis - vav. Ir tik šabas įvardijamas pagal pirmąją žodžio raidę - šyn.

Dovanoja degtukus, ant stogų augina vejas ir vilki „utėlėtus megztinius". Norvegų keistenybės

Namų stogus dažnai dengia ne čerpėmis, o velėna su žole. Toks žaliasis stogas užtikrina šilumą ir hidroizoliaciją: vasarą name yra vėsu, o žiemą - šilta.

Norvegai mėgsta ilgus žodžius, sudarytus iš kelių daiktavardžių: menneskerettighetsorganisasjoner - „žmogaus teisių organizacijos".

Mokyklose moko dviejų norvegų kalbų - bukmol (jos pagrindas yra pietryčių Norvegijos dialektai ir danų kalba) ir niunošk - (susiformavusi daugiausia Vakarų Norvegijos dialektų pagrindu).

Dėvi „utėlėtus megztinius" - lusekofte. Taip vadinami tradiciniai megztiniai su ornamentais iš mažų taškelių. Kartą per metus vyksta „utėlėtų megztinių konferencija" - ministrų kabineto nariai ateina į posėdį biudžetui tvirtinti, vilkėdami tradicinius megztinius.

Vaikų darželiuose karšto maisto patiekiama vos kartą per savaitę, penktadieniais, kai kur du. Kitomis dienomis - vien sumuštiniai.

Mėgsta „aromatingą" žuvį. Tradicinis šventiškas patiekalas lutefisk - džiovinta sūdyta menkė, iki minkštumo išmirkyta šarminiame tirpale, o paskui iškepta orkaitėje.

Prieš žvejybą ežere meškerės, kuriomis buvo žvejota jūroje, yra plaunamos specialiais aparatais.

Per Naujuosius Metus pažįstamiems yra dovanojami degtukai - laimės ir šilumos simbolis.

Atostoginiai yra išmokami birželį, nepriklausomai nuo to, kada žmogus atostogaus.

Išleistuvės mokyklose yra švenčiamos ne vieną dieną, o daugiau kaip dvi savaites.

Vietoj suknelių ir kostiumų abiturientai puošiasi ryškiais kombinezonais ir kepuraitėmis, papuoštais „apdovanojimais" už įvairiausias išdaigas. Pavyzdžiui, kojaraištis - už tai, kad visą dieną pamokose sėdėjo su apatiniais baltiniais; juodas kaspinas - nemiegojo 72 valandas.

Miega darbe, valgo žemes ir prieš mirtį keičia vardus. Keisti vietnamiečių įpročiai

Nuo 12 iki 14 val. darbe miegama. Klerkai snaudžia kėdėse arba ant grindų pasitiesę kilimėlius, žvejai ir prekiautojai - valtyse.

Vietnamiečiai gali vartoti aštuonis įvardžius pirmajam vienaskaitos asmeniui apibūdinti vietoj vieno „aš". Kalbėdami apie save, parenka tinkamus giminystės pavadinimus: kalbėdamasi su vyru, moteris save vadina „jaunesnioji sesuo", su vaiku - „motina", su anyta - „dukra". Į bet kurį vyresnį vyrą kreipiasi „anj" (vyresnysis brolis"), moterį - „ti" (vyresnioji sesuo").

Kabina veidrodžius ant durų iš lauko pusės - tai apsauga nuo drakonų. Tiki, kad pamatęs savo atspindį drakonas pamanys, jog vietą užėmė kitas drakonas.

Valgo žemes. Šiauriniuose rajonuose parūkytus gabalus pardavinėja turguose kaip desertą.

Per sužadėtuves dovanoja ne žiedą, o arekinės palmės riešutus ir lapus. Sužadėtuvės taip ir vadinasi - „arekos klausimai".

Gimtadienį švenčia kartą per gyvenimą - pirmąjį.

Prieš mirtį pasikeičia vardą. Yra manoma, kad negalima į anapusinį pasaulį išeiti su tuo pačiu vardu, kuriuo buvo vadinami Žemėje.

Persikeldami gyventi į kitą vietą vežasi ir mirusių giminaičių kaulus, mat yra svarbu lankyti protėvių kapus ir bendrauti su jų dvasiomis.

Eina pasivaikščioti su paukščiais narveliuose, kad tie iš kitų sparnuočių išmoktų trelių ir priprastų prie žmonių susibūrimų. Viena iš mėgstamų pramogų - giesmininkų konkursai.