respublika.lt

Kaip žūsta šalys ir kultūros simboliai - architektūros paminklai

(0)
2022 lapkričio 29 15:18:40
Parengė Milda KUNSKAITĖ

2019 m. gaisras vos nesunaikino Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Keletą valandų visas pasaulis apmirusia širdimi stebėjo, kaip įsidega stogas, kaip griūva špilis, kaip ugnis artėja prie neįkainojamų XIII a. vitražų, vargonų ir relikvijų, kaip liepsnos peršoka į varpinę. Galų gale katedra išliko, nors jos atstatymo darbai tęsiasi iki šiol.

×
nuotr. 3 nuotr.
Prancūzai pasiryžę atstatyti tai, ką 2019 metais gaisras padarė Dievo Motinos katedrai. EPA-Eltos nuotr.

 

Kitiems statiniams, kuriuos būtų galima vadinti tautos širdimi arba bent jau garsiausiais šalių simboliais, pasisekė mažiau. Kodėl žūsta tokie simboliai? Pagrindinės priežastys yra keturios.

Atsitiktinis gaisras

Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra ne pirmasis ir, ko gera, ne paskutinis istorinis paminklas, nežiūrint milžiniškos kultūrinės, istorinės ir materialinės vertės nukentėjęs nuo ugnies taikos metu ir be kieno nors piktos valios.

Vien tik Nante (Prancūzija) per pastarąjį pusę šimtmečio taip nutiko dukart: 1972 m. sudegė gotikinės šv.Petro ir Pauliaus katedros (pradėta statyti 1434 m.) stogas ir rimtai nukentėjo interjeras, o 2015 m. kilo gaisras ant šv.Donato bazilikos (1872 m.) stogo. Tačiau abiem atvejais bėdos mastas ir paminklų vertė buvo gerokai kuklesni.

Notre Dame atvejį labiau galima lyginti su gaisru senovinėje Britanijos karališkosios šeimos rezidencijoje ir viename svarbiausių Jungtinės Karalystės istorinių paminklų - Vindzoro pilyje. 1992 m. ugnis ten siautėjo ilgiau kaip 12 valandų, sunaikinusi ar pakenkusi daugiau kaip 100 patalpų, įskaitant Jos Didenybės koplyčią. Dėl gaisro įgriuvo lubos, buvo sunaikinta nemažai meno kūrinių. O kilo gaisras dėl to, kad užuolaidos kraštas toje koplyčioje buvo prispaustas prie žibinto ir užsiliepsnojo.

Dar daugiau 2018 m. kliuvo Brazilijos nacionaliniam muziejui, įsikūrusiam buvusiuose imperatoriaus rūmuose, statytuose 1803 m. Ten ugnis sunaikino beveik viską, kas buvo viduje: tris aukštus, devynias dešimtąsias muziejaus kolekcijos, kuri buvo viena didžiausių Šiaurės ir Pietų Amerikoje - 20 mln. eksponatų. Tarp jų buvo mineralų, indėnų indų, egiptiečių ir Pietų Amerikos gyventojų mumijų, archeologinių radinių, fosilijų (įskaitant moters, mirusios prieš 12 tūkst. metų, skeletą, kuris buvo seniausias Amerikoje rastas žmogaus skeletas), mokslinis archyvas ir biblioteka.

Gaisras Nacionaliniame muziejuje Rio de Žaneire kilo rugsėjo 2 naktį, praėjus 3 mėnesiams po to, kai muziejus atšventė savo 200 metų jubiliejų. Iki ryto viskas buvo baigta. Brazilijos politikė ir kandidatė į prezidentus Marina Silva gaisrą pavadino „brazilų atminties lobotomija".

Tarp nedaugelio išlikusių eksponatų - meteoritų kolekcija su didžiuliu, 5,2 t svorio Bendego meteoritu, stambiausiu iš visų, rastų Brazilijoje (žinoma, ko jam bijoti kažkokio gaisras, kai jis trenkėsi į Žemę perskrodęs atmosferą). O štai freskos iš Pompėjos fragmentas neišliko - ji atlaikė Vezuvijaus išsiveržimą, tačiau po 2000 metų sudegė per gaisrą.

Karo žaizdre

Karai žmoniją lydi tūkstantmečius: seniausiu archeologiniu žmonių žūties mūšyje įrodymu yra laikomi kelių dešimčių žmonių su smurtinės mirties požymiais palaikai, rasti Nilo slėnyje prie Egipto ir Sudano sienos. Ši kapavietė vadinama Džebel Sahaba, jai - 12-14 tūkstančių metų. Per visus tuos tūkstantmečius žūdavo, aišku, ir kultūros paminklai - tiek vykstant mūšiams, tiek nuo užkariautojų rankų, bausdavusių nugalėtuosius paminklų ir materialinių kultūrinių simbolių naikinimu.

Tokių paminklų daugybė: nuo babiloniečių ir romėnų sugriautų Pirmosios ir Antrosios Jeruzalės šventyklų, iki nesuskaičiuojamų kultūrinių simbolių Europoje, sunaikintų per Antrąjį pasaulinį karą.

Vienas iš nacionalinių simbolių ir garsiausių architektūros paminklų, sunaikintų per karą - Atėnų Partenonas. Pastatytas 447 - 438 m. pr.m.e. jis spėjo pabūti ir pagonių šventykla, ir krikščionių - tiek stačiatikių, tiek katalikų - bažnyčia (nuo VI a.), ir mečete; jis pergyveno atnaujinimus ir perstatymus, buvo įgijęs varpinę, naujus papuošimus ir jų netekdavo, tačiau iki 1687 m. rugsėjo 26-osios iš esmės buvo išlikęs - su stogu, vidaus sienomis, patalpomis ir interjeru. Bet minėtą dieną, turkams kaunantis su venecijiečiais, paminklas virto mums gerai pažįstamais griuvėsiais.

Dabartinis Partenono vaizdas - beveik 180 metų atstatymo darbų rezultatas. Pirmieji pastato konservavimo ir atstatymo darbai prasidėjo tik 1840 m. ir daugiau mažiau sėkmingai vyksta iki šiol, nors neverta tikėtis, kad pastatas bus atstatytas bent šiek tiek panašus į originalą. Pamatyti, kaip Partenonas atrodė iki sugriovimo, šiandien galima Rėgensburge (Vokietija) ir Nešvilyje (JAV), kur XIX a. buvo pastatytos pastato kopijos, tiesa, be originalo interjero detalių.

Nuo barbarų rankų

Kalbame ne apie kariaujančius barbarus, o apie tuos, kurie naikina architektūros paminklus ne vykstant karui, o apsiginklavę kokia nors idėja: tai gali būti religinis fanatizmas, „šviesios ateities" kūrimas arba banalus noras pasipelnyti.

Pastarųjų dviejų pavyzdžiai yra gerai žinomi buvusios SSRS miestų gyventojams. Nors idėjos sunaikinti ką nors vertingo nauja taip pat nepavadinsi. Čia galima prisiminti kad ir Herostratą ir jo sunaikintą Artemidės šventyklą Efese, vieną iš pasaulio stebuklų.

Šioje srityje pastaraisiais metais ypač pasižymėjo teroristinės Islamo valstybės nariai. Savo kontroliuojamose teritorijose jie planingai naikino visus daugiau ar mažiau vertingus pasaulio kultūros paminklus, tarp jų - senovinio Palmyros miesto liekanas, kurios sirams gal ir nebuvo pagrindinė kultūrinė vertybė, bet tapo vienu iš šalies simbolių visam likusiam pasauliui.

Pirmosios gyvenvietės šiame rajone atsirado jau neolito epochoje, o ypač miestas suklestėjo Romos viešpatavimo laikais, pradedant I a., kai buvo pastatyti visi paminklai, iš kurių atpažindavome miestą. Fundamentalistai, užėmę Palmyrą 2015 m., ėmėsi sprogdinti joje visa, kas neislamiška, kas prastovėjo daugiau kaip du tūkstančius metų, ir galų gale didžiąją akmeninių griuvėsių dalį pavertė beformėmis akmenų krūvomis.

Nuo gamtos stichijų

Uraganai, potvyniai ir ypač žemės drebėjimai sunaikindavo kultūros paminklus ir nacionalinius simbolius nė kiek ne rečiau kaip karai. Štai kad ir septyni senovės pasaulio stebuklai. Mažiausiai du iš jų - Rodo kolosą ir Aleksandrijos švyturį - sunaikino būtent žemės drebėjimas, o juk pastarasis iki tol stovėjo daugiau kaip pusantro tūkstančio metų, tarnaudamas visiškai praktiniam tikslui.

Tas pats, nepaisant visų žmonijos pastangų, vyksta ir šiandien (nuo požeminių smūgių reguliariai kenčia atstatinėjamas Partenonas). Iš pastarųjų metų pavyzdžių galima paminėti Nacionalinius rūmus Haičio sostinėje Port-o-Prense, kartu su didele miesto dalimi nukentėjusius per katastrofišką žemės drebėjimą 2010 m. sausio 12 d. Kartu su rūmais, pastatytais 1920 m., kuriuose iki baisiosios dienos rezidavo šalies prezidentai, griuvėsiais virto 250 tūkst. gyenamųjų namų ir 30 tūkst. komercinių pastatų, įskaitant iš esmės viską, kas turėjo tam tikrą kultūrinę ir istorinę vertę, tarp jų - Aukščiausiojo teismo pastatas ir Katedra.

Žuvo nuo 100 iki 300 tūkstančių žmonių. Pusiau sugriauti rūmai stovėjo iki 2012 m. ir buvo visai nugriauti, nors Prancūzija siūlė Haičiui padėti atkurti pastatą. Vieta miesto centre iki šiol yra tuščia, nors ir žadama rūmus atstatyti, o kiti pastatai, tarp jų Katedra, taip ir lieka griuvėsiai.

Simbolis, bet ne tas

Viduržemio jūros regiono kultūros sostinės vardą Antikos laikais Aleksandrija pelnė didžia dalimi dėl III a. pr.m.e. įkurtos bibliotekos, kuri buvo ne tik viena turtingiausių knygų saugyklų, bet ir mokslo tyrimų ir švietimo centras. Manoma, kad bibliotekoje buvo saugoma didžioji dalis visko, ką per šimtmečius parašė graikų ir romėnų autoriai. Yra versija, kad visi žmogaus minties lobiai supleškėjo per gaisrą, sukeltą įsakius kalifui Omarui ibn Al Chatabui. Šis neva pasakęs: „Jeigu knygose rašoma tai, kas yra Korane, jos yra nenaudingos, o jeigu jose rašoma kas nors kita, jos yra žalingos".

Šis gaisras yra laikomas barbariško ir fanatiško kultūros paveldo naikinimo simboliu. Tačiau iš tikrųjų viskas buvo kitaip. Pirmuosius rimtus nuostolius bibliotekai padarė gaisras per 47-48 m. pr.m.e. tarp Kleopatros ir jos brolio Ptolemėjo XIII kilusį karą, į kurį Kleopatros pusėje įsivėlė Julijus Cezaris. Rimtesnį smūgį, tikriausiai ir sunaikinusį didelę fondų dalį, sudavė Romos imperatorius Aurelianas 273 metais, kai slopino karalienės Zenobijos maištą.

Dar vienas esminis momentas - 391 m. pagonių ir krikščionių susidūrimai, kai pastarųjų taikiniu tapo pagoniškos Aleksandrijos šventyklos: vienoje iš jų kaip tik buvo laikoma didžioji bibliotekos rinkinių dalis. Daug labiau tikėtina, kad biblioteka nyko palaipsniui: tai prasidėjo II a. pr.m.e. Ptolemėjui VIII iš Aleksandrijos išvarius intelektualus ir tęsėsi šimtmečius, Antikos visuomenėje blėstant domėjimuisi mokslu, o valdantiesiems mažinant paramą bibliotekai.

Raštų ritinius gadino laikas, jie buvo grobstomi, o fondai nebuvo atnaujinami. Gaisrai ir niokojimai darė žalą, bet ne mažesnė ji buvo ir dėl aplaidumo. Ir tai taip pat yra, galima sakyti, simboliška.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
6
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROBLEMOS: Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ mažina pajėgumus ir atleidžia dalį darbuotojų, nes mažėja produkcijos paklausa, svyruoja žaliavų, transporto bei energijos kainos, sako gamyklą valdančios Danijos grupės „Espersen“ prezidentas Klausas B. Nielsenas.
  • PALŪKANOS: Europos centrinis bankas pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
  • KANDIDATAS: Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį priėmė sprendimą iš Darbo partijos kandidatų į Druskininkų tarybą rinkiminio sąrašo nešalinti pirmu numeriu jame įrašyto Edvino Garackevičiaus, sausio mėnesį sulaikyto su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.
  • VIZITAS: Specialiųjų tyrimų tarnyboje lankėsi Europos vyriausioji prokurorė Laura Kodruca Kovesi ir Europos prokuroras Tomas Krušna.
  • PAJAMOS: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai siekė 15,9 mlrd. eurų – 1,382 mlrd. eurų (9,5 proc.) daugiau nei planuota ir 2,641 mlrd. eurų (19,9 proc.) daugiau nei 2021 metais.
  • PARAŠAI: Vyriausioji rinkimų komisija apsisprendė neregistruoti Lietuvos regionų partijos rinkiminių sąrašų Kauno ir Klaipėdos savivaldos rinkimuose, nes partijai šiuose miestuose nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus.
  • KONKURSAS: Šiemet Knygos meno konkurse varžosi 113 leidinių, išleistų 2022 metais, juos pateikė šešiasdešimt leidėjų.
  • VIEŠINIMAS: Praėjusiais metais 95 Seimo nariai iš parlamentinei veiklai jiems skiriamų lėšų įsigijo viešosios informacijos rengėjų paslaugų ir tam išleido 105 tūkst. eurų.
  • MOKESČIAI: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad Seime svarstant kai kurių mokesčių peržiūrą dėl jos turėtų būti iš anksto sutarta tiek valdančiųjų viduje, tiek su Prezidentūra.
  • PROKURORĖ: Generalinė prokurorė Nida Grunskienė atsisako susitikti su opozicinės Darbo partijos frakcija, kuri žada aiškintis, ar buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui galėjo būti nutekinta informacija apie prokuratūros tyrimą jo atžvilgiu bei ruoštą kreipimąsi į Seimą dėl jo imuniteto panaikinimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gerai, kad ukrainiečiams bus nemokamai išduodami receptiniai vaistai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +3 C

-3 +1 C

 

-6 0 C

-1 +2 C

-4 +1 C

 

-5 -3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s