Kelią perbėgo juoda katė, suskilo veidrodis, druska išsipylė ant stalo... Iš kur atsirado tokie „bloga lemiantys ženklai“? Ar prietaruose esama kokio nors racionalaus grūdo? Kokie prietarai išgyveno iki aukštųjų technologijų ir pragmatizmo amžiaus?
Juokinga ir absurdiška, bet daugelis, nepaisydami akivaizdaus kai kurių prietarų ir pranašingų ženklų kvailumo, jais tiki. Žinoma, viena pastuksenti į medį ir visai kas kita, jei penktadienį, kuris yra 13 mėnesio diena, neinate į darbą ir visą dieną bijote pajudėti, kad tik išvengtumėte nemalonumų. Daugumos prietarų šaknys yra žiloje senovėje arba Viduramžiuose, jie susiję su konkrečiais istorijos įvykiais, papročiais, gyvenimo sąlygomis ir t.t.
Išberti druską - barniai ir pyktis
Dabar druska kainuoja visai nedaug, o štai senovėje universalusis prieskonis buvo pardavinėjamas aukso kaina. Ji buvo turto simbolis ir šeimos gerovės rodiklis, ant stalo dedamas tik brangiausiems svečiams. Išberti druską buvo baisus švaistymas, taip pat nepagarba svetingiems namams. Norint smarkiai įžeisti šeimininkus, užtekdavo apversti druskinę - po tokio išsišokimo vaidas būdavo neišvengiamas.
Nešvilpauk - neturėsi pinigų
Šio prietaro autoriai - jūrininkai. Stojus štiliui, visi įgulos nariai imdavo garsiai švilpauti, tarsi kviesdami vėją išpūsti bures. Namuose būdavo neleidžiama švilpauti, kad netikėtai įsisukęs vėjas nenupūstų visų šeimos santaupų. Dar vienas paaiškinimas: mūsų protėviai tikėjo, kad švilpimu kalbasi piktosios jėgos ir švilpaudamas žmogus jas prisišaukia.
Juoda katė perbėga kelią
Tai vienas labiausiai daugelyje tautų paplitusių prietarų. Žmonės tikėjo, kad egzistuoja raganos, kurios maskuojasi, virsdamos juodomis katėmis. Antikos laikais katės buvo kone šventi gyvūnai, o štai Viduramžiais įgijo nelaimės ženklų reputaciją. Viduramžiai - epidemijų laikai, ligas platindavo žiurkės, o katės visada būdavo ten, kur ir graužikai, taigi jų buvo stengiamasi vengti, baiminantis užkrato. Be to, juodos katės tapdavo nematomos naktį ir keldavo baimę tiems, kurie su jomis atsitiktinai susidurdavo. Anglijoje šie gyvūnai nėra laikomi nelaimių šaukliais, priešingai - jie neša laimę. Šiaurės Afrikos šalyse juoda katė yra sėkmės simbolis, o nelaimę esą prišaukia juodas šuo.
Pastuksenti į medį
Daugelis šį paprastą ritualą atlieka kelis kartus per dieną tiesiog automatiškai, taip bandydami užkirsti kelią kokiai nors bėdai arba išvengti nužiūrėjimo. Mūsų protėviai manė, kad medžiuose gyvena dvasios, kurias bet kada galima pasikviesti į pagalbą. Yra dar ir religinis šio prietaro paaiškinimas. Pirmieji krikščionys manė, kad liesdami medinį paviršių jie šaukiasi Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas ant medinio kryžiaus. Kai kuriose šalyse žmonės net nešiojasi mažą medienos gabalėlį, kad jaustųsi saugūs.
Moteris su tuščiu kibiru
Nuo seno buvo tikima, kad jei ryte išėjęs iš namų sutinki moterį, - laukia nelaimė, o jei vyrą - sėkmė. Prietaras kilo iš Indijos, kur buvo tikima, kad moteris energiją sugeria, o vyras ją visada atiduoda. O prietaras apie tuščius kibirus kilo iš valstietiškos buities: senais laikais geriamasis vanduo būdavo semiamas ne iš čiaupo, o iš šulinio. Jei nuo šulinio eina šeimininkė su tuščiais kibirais, vadinasi, šulinys išdžiūvo. O kaip gyventi be vandens? Štai iki šiol mes nesąmoningai ir žiūrime - ar kibiruose ko nors yra?
Sudaužyti veidrodį - nelaimė
Vienas labiausiai paplitusių prietarų byloja, kad sudaužytas veidrodis lemia bėdą. Net sakoma, kad sudaužytas veidrodis pranašauja septynerius nelaimių metus. Visada buvo tikima, kad veidrodis sugeria dalį energijos žmonių, kurie į jį kasdien žiūri. Žmogus ne visada būna gerai nusiteikęs, kartais piktas arba įsižeidęs, todėl sudaužius veidrodį išsiskiria per daugelį metų sukaupta neigiama energija. Yra ir pragmatiškesnis baimės sudaužyti veidrodį paaiškinimas: pirmieji veidrodžiai buvo pradėti gaminti Venecijoje jau XV a. Tokio prabangaus interjero elemento kaina tais laikais buvo didžiulė. Tačiau pirmieji veidrodžiai lengvai duždavo. Šeimininkai baimindamiesi, kad tarnai sukuls brangų pirkinį, gąsdindavo juos visokiausiomis nelaimėmis.
Keturlapis dobilas
Tai dar vienas universalus daugeliui tautų žinomas laimės simbolis. Dobilas su keturiais lapeliais yra anomalija ir pasitaiko labai retai, vadinasi, reikia būti tikru laimės kūdikiu norint jį surasti. Kiekvienam dobilo lapui priskiriama tam tikra reikšmė. Viltis, garbė, meilė - tai standartinės trilapio dobilo reikšmės, o ketvirtajam lapui tenka laimės reikšmė, iš čia ir prietaras. Tarp kitko, būna dobilų su 5 ir 6 lapais, tačiau tokie stebuklai yra neįtikėtinai reti, taigi tikrai turi nešti laimę...
Pasaga - laimės ženklas
Šis prietaras atėjo iš Viduramžių, kai virš durų buvo kabinamos pasagos kaip apsauga nuo nelaimių. Kaustyti arklį tais laikais buvo brangus malonumas, jo „apavas“ kainavo labai daug. Todėl žmonės tikėjo, kad rasti pasagą - didelė sėkmė. Toks Fortūnos numylėtinis būtinai pasikabindavo pasagą matomoje vietoje, kad ji kaip magnetas trauktų visokį gėrį. Tačiau pasaga būtinai turi kaboti galais žemyn, kitaip „nukris“ ir laimė.
Penktadienis, 13-oji diena
1307 m. balandžio 13-ąją, penktadienį, buvo areštuota daug Tamplierių ordino, turtingiausios Viduramžių Europos organizacijos, narių. Visi jie buvo sudeginti inkvizicijos laužuose. Senovės Romoje penktadienis buvo bausmių vykdymo diena, Jėzus taip pat buvo nukryžiuotas penktadienį. Įkyri šios „nelaimingos“ dienos baimė, kaip apskaičiavo amerikiečiai, kiekvieną 13-ąją mėnesio dieną, sutampančią su penktadieniu, nacionalinei ekonomikai padaro maždaug 800-900 mln. dolerių žalą, mat žmonės, kamuojami šios fobijos, tiesiog neina į darbą. O štai olandų mokslininkai tyrė įvykius, per 20 metų vykusius 13-ąją dieną, penktadienį, ir padarė išvadą, kad tos dienos yra net saugesnės negu kitos: neprietaringi žmonės elgiasi kaip visada, o prietaringi būna itin atsargūs. Šis prietaras paplitęs ne visose kultūrose: Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje nelaimingu laikomas antradienis, sutampantis su 13-ąja mėnesio diena.
Kodėl negalima sveikintis arba duoti daiktų per slenkstį
Pasirodo, senovėje po slenksčiu būdavo laidojama, todėl kokie nors veiksmai virš slenksčio galėjo sutrikdyti mirusių protėvių ramybę, o tai nežadėjo nieko gera. Be to, namų slenkstis yra simbolinė riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio.
Grįžti nuo pusiaukelės
Šis prietaras grindžiamas tikėjimu, kad namo slenkstis - savotiška riba tarp pasaulių. Jei žmogus išėjo iš namų, bet grįžo nuo pusės kelio, jo dvasinės jėgos silpsta ir ant slenksčio jo gali laukti nemalonūs veltui sutrukdytų protėvių dvasių siurprizai. Norint neutralizuoti neigiamą įtaką, rekomenduojama prieš pakartotinai išeinant pažiūrėti į veidrodį: atsispindėjusi dvasinė jėga padvigubės ir žmogui nieko nebegrės.
Dovanoti laikrodį - blogas ženklas
Šis prietaras į Europą atėjo iš Kinijos, kur dovanotas laikrodis yra tarsi kvietimas į laidotuves. Pas mus prietaras truputį pakito: padovanotas laikrodis neva skaičiuoja draugystės su apdovanotuoju valandas. „Neutralizuoti“ dovanos poveikį nesunku - užtenka už laikrodį duoti smulkią monetą, t.y. laikrodį „nusipirkti“.
Nevalgykite peiliu!
Sakoma, kad valgydamas peiliu tapsi žiaurus ir piktas. Mat peilis - vienas pirmųjų žmogaus ginklų, su kuriuo jis gali gauti maisto ir apsiginti. Todėl peilis - ne tik įrankis, bet ir daiktas, turintis sakralinę reikšmę, naudojamas įvairiuose ritualuose. Naudoti peilį tokiam proziškam veiksmui kaip valgymas buvo laikoma šventvagyste, nes dvasios galėjo užsirūstinti dėl tokios nepagarbos. Be to, reikalavimas nevalgyti peiliu yra labai racionalus, juk galima susipjaustyti lūpas.
Su vienu batu tapsi našlaitis!
Pagal prietarą tas, kas vaikščios apsiavęs tik vieną batą (šlepetę, aulinį, batelį), anksti taps našlaitis. Poriniai daiktai, taip pat avalynė, yra vienybės simbolis, todėl juos išskirdamas žmogus išskiria tuos, kurie jį pagimdė, tai yra tėvus.
Neneškite šiukšlių patamsyje!
Šį prietarą galima aiškinti įvairiai. Pavyzdžiui, sakoma, kad apie tuos, kurie išmeta šiukšles vėlai vakare, sklis nemalonūs gandai. Gana logiška - juk vargu ar tas, kuris neturi ko slėpti, šiukšles neš nakties priedangoje. Dar sakoma, kad išmesdamas šiukšles naktį žmogus išmeta ir savo sėkmę bei gerovę. Šis prietaras tikriausiai gimė iš tikėjimo namų dvasiomis. Jei šeimininkai susivėlino ir laiku neparuošė namų, gerosios namų dvasios, įeinančios į būstą saulei nusileidus, pasirinks tvarkingesnius šeimininkus.
Velnio tuzinas
Skaičius 13 pripažįstamas nelaimingu daugelyje šalių ir religijų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, viešbučiuose nėra 13 numerio, ir net lėktuvuose nėra šiuo skaičiumi pažymėtų vietų. Skaičius 12 nuo seniausių laikų buvo laikomas harmoningiausiu. Galima prisiminti Olimpo dievų, Kristaus apaštalų, Zodiako ženklų, metų mėnesių skaičių - visur tuzinas. Taigi 13 tarsi sugriauna tą tobulybę, kelia sąmyšį ir disharmoniją. Bet šis prietaras paplitęs ne visur. Pavyzdžiui, Italijoje nelaimingu laikomas skaičius 17, o Japonijoje - 4, ir net žodis „mirtis“ tariamas taip pat kaip „keturi“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“