respublika.lt

Įvairių kraštovaizdžių istorija ir ypatumai

(1)
Publikuota: 2023 balandžio 27 15:30:08, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Visais laikais valdovų ir aristokratijos maloni privilegija buvo galimybė rinktis, kokia teritorija turi supti rūmus ar pilį. Kuo turtingesnis buvo žmogus, tuo daugiau jis matydavo keliaudamas arba traukdamas į karo žygius, kuo talentingesnis buvo jo architektas, tuo gražesnis ir harmoningesnis - jo kūrinys. Kokios yra pagrindinės kraštovaizdžio architektūros kryptys? Kas būdinga prancūziškiesiems, angliškiesiems, japoniškiesiems ir kitokiems parkams?

 

Itališkasis sodas


Prieš atsirandant tokiems kraštovaizdžio architektūros perlams kaip Versalis, Europoje įsivyravo itališkojo renesansinio sodo mada. Stilius susiformavo XV a., kai turtingi ir menu besižavintys aristokratai pradėjo puošti savo vilas, pasitelkdami geriausius dailininkus ir architektus. Sodas atlikdavo tokią pačią funkciją kaip paveikslų ir skulptūrų kolekcijos pastatų viduje: džiugino šeimininko ir jo svečių akis, teikdavo malonumą stebėti atsiveriančius vaizdus, į kuriuos natūraliai įsikomponuodavo ir kraštovaizdis už paties sodo ribų.

Iki Renesanso epochos sodų atsiradimo žemė aplink pilį būdavo naudojama daržovėms, vaisiams, vaistažolėms auginti, o apie kraštovaizdžio formavimą ir aplinkinės erdvės estetiškumą už namų sienų niekas net negalvodavo. Beje, ir pats sodas tuomet būdavo apjuosiamas sienomis. O o naujasis, renesansinis sodas buvo kuriamas nutrinant aiškias ribas tarp pastato, žemės aplink jį ir aplinkinio kraštovaizdžio. Nuostabūs Italijos vaizdai tapdavo architekto bendrojo sumanymo dalimi. Renesanso epochoje Italijoje buvo statoma daug užmiesčio vilų, o prie jų kuriami geometrinio plano sodai, kuriems naudojamas akmuo, projektuojami vandens telkiniai, auginami vietiniai visžaliai medžiai ir krūmai (genint jiems suteikiama geometrinė forma). Gėlių būdavo sodinama mažai.

Pagrindinis leidinys, kuriuo vadovautasi kuriant Renesanso epochos sodus, buvo Leono Batistos Alberčio 10 knygų traktatas „Apie statinių meną", parašytas XV a. Pasak jo, pavyzdžiui, iš sodo turi atsiverti vaizdas į miestą, arba šeimininko žemes, arba jūrą. Paprastai itališkieji sodai buvo kuriami ant kalvų šlaitų, juose būdavo įrengiamos terasos, laiptai, nuožulnios aikštelės. Įkvėpti klasikų aprašytų Antikos sodų pavyzdžių, architektai kūrė fontanus, kaskadas, grotas. Itališko sodo paskirtis buvo stebinti ir teikti galimybę gėrėtis vaizdais.

Pirmoji vila, prie kurios 1455-1461 m. buvo įrengtas toks sodas, yra Medičių vila Fiezolėje, į šiaurę nuo Florencijos.

Laikui bėgant itališkų vilų sodai tapo vis įmantresni, sudėtingesni, juose buvo eksperimentuojama su perspektyva, o po juos vaikštinėjant ir apžiūrinėjant buvo pasitelkiama tam tikra dramaturgija. Vilų parkus pamėgo poetų ir dailininkų sambūriai, ir po truputį itališkuosius sodus imta kopijuoti ir įrenginėti kitose Europos šalyse.

Angliškasis parkas


O štai Dž.Britanijoje prancūziškojo sodo tradicija transformavosi ir atsirado angliškasis stilius, taip pat antikos laikų vaizdinių apie grožį naujajame pasaulyje variacija.

Angliškajame parke simetrija nėra svarbi, angliškasis parkas turi atrodyti kaip gamtos sukurtas kampelis, tarsi nužengęs iš geriausių dailininkų peizažų. Tiesių linijų taip pat negali būti. Nėra aštrių kampų, vingiuoti takeliai primena miško keliukus, įvairaus aukščio augalai formuoja sodo reljefą, o daugybė gėlių - jo spalvingumą. Parke dažnai būna vandens telkinys - ežeras, giraičių ir pievelių, medinių pavėsinių ir suoliukų; parką puošia ir statulos, taip pat pagal Senovės Graikijos ir Romos tradicijas, ir griuvėsiai. Vejos angliškajame parke tvarkingai kerpamos. Stilius susiformavo XVIII a. Anglijoje, palaipsniui išplito visoje Europoje, įgydamas vis daugiau gerbėjų. Vienas pirmųjų angliškųjų parkų buvo įkurtas Čisvike pagal namų šeimininko Berlingtono grafo Ričardo Boilio (Richard Boyle) užsakymą. Parką kūrė dailininkas ir architektas Viljamas Kentas (William Kent) ir sodininkas Čarlzas Bridžmenas (Charles Bridgeman). O įkvėpimo šaltinis jiems buvo dailininkų Salvatoro Rozos (Salvator Rosa), Klodo Loreno (Claude Laurent), Nikola Puseno (Nicola Poussin) paveikslai. Ši parkų meno kryptis buvo taip ir vadinama - peizažinis parkas.

Prancūziškasis sodas


Itališkojo sodo raštai ir geometrija prigijo ir prancūzų didikų valdose. Karalius Karolis VIII iš karo žygio į Italiją parsivežė keletą meistrų, kurie kūrė jo rezidenciją Ambuaze, o paskui ir kitose pilyse. Prancūzijos karalystės sodininkai palaipsniui ištobulino savo ypatingą stilių; idealus jo pavyzdys - Versalio rūmų parkas, kurį karaliui Liudvikui XIV įrengė Andrė Lenotras (Andre Le Notre). Versalio parkas geometrinės formos, jame yra ilgų kanalų, alėjų, didelių parterių. Kiek anksčiau tas pats A.Lenotras sukūrė parką, papuošusį Vo le Vikonto rūmus.

Šio stiliaus parkai itin paplito aristokratų ir Prancūzijos valdovų rezidencijose. Prancūziškojo parko skiriamieji bruožai - tobula geometrija, logika, simetrija. Krūmai ir medžiai kruopščiai nukarpomi, jie neretai sudaro „bosketus" - uždaras, intymias erdves. Centrinis parteris - stačiakampės formos veja - puošiama gėlynais, statulomis, spalvotu smėliu ir žvirgždu.

Prancūziškąjį sodą puošia fontanai bei tvenkiniai, kurių išvaizda nekelia abejonių, kad jie nėra natūralios kilmės: jie yra idealiai taisyklingos formos ir išdėstyti taip, kad papildytų tobulą parko perspektyvą.

Japoniškieji sodai


Dar artimesni natūraliam peizažui yra japoniškieji sodai, kadaise atsiradę mėgdžiojant kiniškuosius, bet vėliau tapę savitu, unikaliu reiškiniu. Japoniškasis sodas ir pats yra miniatiūrinis peizažas, ir yra „įmontuotas" į gamtą. Japoniškajame sode negali būti jokių dirbtinių ornamentų, medžiagos yra specialiai „sendinamos". Sodo atmosfera turi nuteikti apmąstymams, meditacijai, takelis - priminti gyvenimo kelią, supantis kraštovaizdis - būti sodo fonu, simbolizuoti gamtos begalybę.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
10
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s