5 nuotr.
1870 m. Pirmasis metro
1870 m. rugpjūčio 2-ąją Londone atidarytas pirmasis pasaulyje metro, pavadintas Bokšto metro.
Požeminį Londono metro buvo nuspręsta statyti 1868 m. Tada įkurta kompanija „Tower Subway“, jos pradinis kapitalas buvo 12 tūkst. svarų sterlingų. Tunelį vienus metus projektavo Džeimsas Henris Greithedas. Statybos prasidėjo 1869 m. Idėja statyti met-ro kilo norint pagerinti susisiekimą per Temzę. Tunelis buvo kasamas po upe - darbai užtruko tik 14 savaičių, o tunelis visiškai užbaigtas per kiek trumpiau nei metus. Jo sutvirtinimams pirmą kartą panaudotas ketaus lydinys. Kelionė po upe garu varomu metro užtrukdavo 70 sekundžių. Tačiau netrukus keleiviai dėl iki šiol nežinomų priežasčių ėmė vengti tunelio, o kompanija bankrutavo.
1520 m. Didžiojo kunigaikščio gimtadienis
1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje (Lenkija) gimė Lietuvos didysis kunigaikštis (1529-1572), paskutinis Lietuvos valdovas iš Gediminaičių dinastijos ir Lenkijos karalius (1548-1572) Žygimantas Augustas, LDK Žygimanto Senojo (1467-1548) sūnus.
Žygimantas Augustas pradėjo Valakų reformą (1547) ir valstybinę girių reviziją (1559). Patvirtino II Lietuvos Statutą (1566). Valdant Žygimantui Augustui, LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu, Turkija (nuo 1566) ir Švedija (nuo 1568), turėjo teritorinių laimėjimų: Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas pasidavė Žygimantui Augustui (1561), po 1561-1562 m. ordino likvidacijos daug jo žemių prijungtos prie LDK. Žygimantui Augustui valdant, Lietuvoje ir Lenkijoje labiau negu kitu metu išsiplėtė reformacijos judėjimas. Žygimantas tik į valdymo pabaigą ėmė remti katalikus ir netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Jo Vilniaus dvare plito humanizmo idėjos. Siekė suvienyti Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nors pačią 1569 m. Liublino uniją patvirtino kaip lygiateisę Abiejų Tautų Respubliką, unijos ėmė varžyti LDK valstybingumą. Mirė 1572 m. liepos 7 d. Knišine (Lenkija), palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje.
1815 m. Mirė H.Stroinovskis
1815 m. rugpjūčio 5 d. Elniakampyje (Vilniaus r.) mirė vyskupas, filosofas ir teisininkas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Heronimas Stroinovskis.
Jis gimė 1752 m. rugsėjo 20 d. Chodačkive (Ukrainoje). Baigė vienuolių pijorų mokyklą, vėliau pats tapo pijorų ordino nariu. 1776 m. įšventintas kunigu. Dėstė Varšuvos pijorų kolegijoje. 1781 m. tapo teologijos ir teisės mokslų daktaru, dėstė Vilniaus universitete, 1799-1806 m. buvo Vilniaus universiteto rektorius. 1814 m. paskirtas Vilniaus vyskupu.
H.Stroinovskis buvo Edukacinės komisijos narys, palaikė švietimo plėtrą, baudžiavos panaikinimą, žmonių asmeninę ir ekonominę laisvę bei prigimtinių žmogaus teisių apsaugą. Rengė Lietuvos civilinį ir baudžiamąjį kodeksus, prisidėjo rengiant Vilniaus universiteto statutą, paliko reikšmingų mokslo studijų.
1914 m. Įrengtas pirmasis šviesoforas Amerikoje
1914 m. rugpjūčio 5 d. JAV, Klivlande (Ohajo valstija), pastatytas pirmasis pasaulyje šviesoforas.
Pirmasis mechaninis gatvės šviesoforas pasaulyje buvo pastatytas 1868 m. Anglijoje, Londone, priešais parlamento rūmus. Jis buvo panašus į daržo kaliausę. Nuleistos jo „rankos" reiškė „dėmesio“, pakeltos - „stop“. Naktį arba per rūką šviesoforo „galvoje“ degė dujinis žibintas: žalia šviesa - „dėmesio“, raudona - „stop“. 1914 m. Klivlande pasirodė elektrinis šviesos signalizacijos įtaisas - su žalios ir raudonos spalvos lemputėmis. Trijų spalvų šviesoforas atsirado Niujorke 1918 m. Kitur šis signalinis žibintas pastatytas gerokai vėliau, pvz., Berlyne - 1924 m., Londone - 1925 m. Lietuvoje pirmasis rankinio valdymo gatvių šviesoforas įrengtas 1947 m. Vilniuje, J.Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Ten pat 1953 m. pastatytas automatinis šviesoforas.
1774 m. Atrastas deguonis
1774 m. rugpjūčio 1 d. britų teologas, filosofas ir mokslininkas Džozefas Pristlis atrado deguonį.
Deguonis buvo pirmą kartą aprašytas lenkų alchemiko Michalo Sendzivujaus dar XVI a. antrojoje pusėje. Jis manė, kad deguonis išsiskiria iš saliero, ir pavadino elementą „gyvybės eliksyru“. Tačiau išsamesnę jo analizę apie 1773 m. atliko švedų farmacininkas Karlas Vilhelmas Šelė, bet savo atradimo jis iškart nepaskelbė. Tuo pačiu metu deguonį atrado ir Dž.Pristlis. Atradimą jis aprašė 1775 m. kovą - keliems žmonėms siųstame laiške jis gyrėsi beveik prieš metus aptikęs „naująjį, labai sudėtingos struktūros orą, kuris yra penkis ar šešis kartus tinkamesnis kvėpuoti nei įprastas“.
2004 m. Mirė fotografas A.K.Bresonas
2004 m. rugpjūčio 3 d. mirė prancūzų fotografas Anri Kartjė Bresonas, krikštijamas moderniosios fotožurnalistikos tėvu. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių fotografuoti su 35 mm juostele.
A.K.Bresonas buvo vyriausias tekstilininko ir medvilnės prekybininkės vaikas. Bresonų šeima gyveno Paryžiuje, tačiau didelę vaikystės dalį A.K.Bresonas praleido Normandijoje. Augo buržuazijos apsuptyje, užsitikrino finansinę paramą savo nepigiam pomėgiui - fotografijai. Dar būdamas berniukas, jis daug eksperimentavo su fotoaparatu. Mokėsi Paryžiaus katalikiškoje mokykloje, tuo metu jo dėdė, talentingas tapytojas, mokė jį tapybos.
19-metis įstojo į Paryžiaus kubisto Andrė Ločio akademiją. Daug skaitė, ypač filosofinės literatūros. A.K.Bresonas ėmė tolti nuo kubistų sąjūdžio ir 1924 m. susipažino su siurrealistais, kurie lankydavosi Paryžiaus „Sirano“ kavinėje. Tai turėjo didelės įtakos jo fotografijų stilistikai. 1935 m. persikėlė į JAV. 1937 m. A.K.Bresonas pirmą kartą pasirodė JAV spaudoje.
Per II pasaulinį karą tarnavo Prancūzijoje, pateko į nacių lagerį, iš jo pavyko pasprukti. A.K.Bresonas padėjo išsivaduoti ir kitiems belaisviams. Toliau dirbo pagrindiniu fotografu iki karo pabaigos. A.K.Bresonas keliavo po Kiniją, Kanadą, JAV, Indiją, Japoniją, netgi po buvusią Sovietų Sąjungą. Visą šį laiką fotografavo. Nors A.K.Bresonas tapo žymiu fotografu, jo paties veido fotografijoje beveik neužfiksuota.
1506 m. Klecko mūšis
1506 m. rugpjūčio 6 d. Klecko mieste (dab. Baltarusija) Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė į šalį įsiveržusius Krymo chano Mengli-Girėjaus sūnų Fatiho ir Burnašo vadovaujamą totorių kariuomenę. Totoriai, kurstomi stiprėjančios Maskvos, buvo įsiveržę į Slucko, Klecko ir Nesvyžiaus apylinkes (dab. Baltarusija). Lietuvos didikai sutelkė apie 7 tūkst. žmonių kariuomenę. Jai vadovavo Stanislovas Kiška (susirgo prieš mūšį) ir valdovo Aleksandro favoritas totorių kilmės Glinskis, pastarasis ir sumušė totorius, įsirengusius karo stovyklą Klecke (netoli Lydos). Dar dvi dienas po mūšio LDK kariuomenė gaudė į stovyklą grįžtančius totorius. Tai didžiausia istorinė lietuvių pergalė prieš totorius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
