Neseniai įvykusi tragiška giliavandenio batiskafo „Titanas" tragedija, nusinešusi penkių ekipažo narių gyvybes, įskaitant tris turistus, privertė pamąstyti, kam išvis organizuojamos tokios ekspedicijos. Paprastam žmogui atostogoms išleisti didelę sumą, „pasišvaistyti pinigais" - jau nuotykis ir ekstremalumas. Bet čia viskas yra kitaip, milijardieriai savaip ieško adrenalino. Štai kokios kelionės yra laikomos patraukliausiomis tiems, kas pavargo nuo prabangos ir komforto.
Kas ir už ką moka?
Tokių renginių užsakovai - daugiausiai brandaus amžiaus, 50-60 metų vyrai. Suprantama, ekstremalusis liukso klasės turizmas - nepigus malonumas, bet klientų netrūksta. Kalbama apie tuos, kurie yra pasirengę pakloti solidžią sumą už unikalius įspūdžius ir ryškius potyrius, skirti tam brangaus laiko, išmėginti save fiziškai ir emociškai, įveikti sunkumus, kurių nėra įprastame gyvenime, kad ir koks turiningas jis būtų. Štai verslininkas Hemišas Hardingas (Hamish Harding), žuvęs „Titane", turėjo skrydžių į kosmosą patirties, buvo nusileidęs į Marianų įdubą, lankėsi planetos Šiaurės ir Pietų ašigaliuose.
Firmų, kurios organizuoja tokias išvykas, klientai dėl savo patirties ir padėties yra pratę laimėti bei žino pralaimėjimo kainą, todėl ieško ypatingo nuotykio. Tokio, kurio metu galima patirti tikrą pavojų, išmėginti save iškilus naujiems iššūkiams, ypač kai jie susiję ne su finansine ar reputacine rizika, o kuo tikriausiu išgyvenimu sudėtingomis sąlygomis. Štai už tai turtuoliai ir yra pasirengę mokėti - ir doleriais, ir kartais gyvybe. „Kad pasijustum gyvas" - taip keliautojai aiškina troškimą patirti pavojingų nuotykių.
Psichologai išskiria svarbų ekspedicijų į vandenyno dugną ar kosmoso platybes ypatumą: tokiomis valandėlėmis žmogus gauna galimybę pasijusti „gyvas", nors tie pojūčiai yra tiesiogiai susiję su rimtu diskomfortu ir vos ne fizinėmis kančiomis. Įprasta prabanga yra laikinai pamirštama, vyrauja „antiprabanga", dabar gana madingas reiškinys. Beje, karštas dušas po sunkaus išbandymo gali tik pridėti to „gyvumo" jausmo.
Įskaičiuota ne viskas
Taigi, kur vyksta atostogauti turtingiausi ir adrenalino trokštantys turistai? Jau žinome, kad nemažą paklausą turi nusileidimas prie „Titaniko" liekanų, esančių 3800 m gylyje už 600 km nuo Kanadai priklausančios Niufaundlando salos. Savo akimis pamatyti „nenuskandinamo" lainerio liekanas tapo įmanoma nuo 1985 m., kai jos buvo aptiktos. Nuo 2021 m. turistams buvo siūloma galimybė vykti į tokią ekskursiją povandeniniu aparatu „Titanas" visiškai spartietiškomis sąlygomis ir be jokių saugumo garantijų. Nusileidimas atsieidavo 250 000 dolerių.
Nusileisti galima ir dar giliau - į Marianų lovio bedugnę Ramiajame vandenyne. Nuo 2020 m. jau ne tik mokslininkai tyrinėtojai, bet ir turistai milijardieriai leidžiasi į lovio dugną, kurį nuo vandenyno paviršiaus skiria 10 kilometrų. „Ekskursija" atsieina 750 000 dolerių. Beje, išmėginti save vandens stichija galima ir nenusileidžiant žemiau pasaulinio vandenyno lygio. Turtingiems turistams siūlomos ekspedicijos į rečiausiai gyvenamą žemyną, Antarktidą, o kad būtų įdomiau ir pavojingiau, pakeliui tenka įveikti audringą, keliautojams apskritai itin nesvetingą Dreiko sąsiaurį, kuriame pilna ledkalnių. Pačia Antarktida adrenalino ieškančio milijardieriaus, ko gera, jau nenustebinsi, nebent jį išsiuntus į patį ašigalį arba organizavus kopimą į aukščiausią žemyno tašką- Vinsono masyvą.
Beje, apie kalnus: vienas pavojingiausių alpinistinių nuotykių vis dar yra kopimas į Everestą, aukščiausią Žemės viršukalnę. Pagal statistiką tikimybė negrįžti iš ekspedicijos siekia 1 procentą, taigi nekeista, kad Everestas traukia ir turtingus turistus.
Tiesa, ir „paprastiems" tenka pakloti nemenką sumą, ekonominės klasės nuotykis atsieina apie 40-50 tūkst. dolerių. Turtuoliai moka kelis kartus daugiau, už tai gaudami papildomai (kartais neribotai) deguonies balionuose, gero maisto, geresnį ryšį. Narsiausiems keliautojams siūlomi šuoliai su parašiutu nuo Everesto. Įsivaizduojamame įvairių rūšių ekstremalaus poilsio kainoraštyje - ir nesvarumo būsenos „medžioklė" 80 km virš Žemės, ir skrydžiai į kosmosą, tiksliau, į planetos atmosferos pakraščius. Nuotykiai gal ir ne superpavojingi, bet žmogų perkeliantys į jam radikaliai naujas sąlygas.
Tikroji ekstremalių nuotykių kaina
Britas verslininkas Džulsas Mauntinas (Jules Mountain) nelabai seniai perskrido Atlantą straigtasparniu - tai yra gan rimta ir rizikinga avantiūra, nes nepasipildęs degalų sraigtasparnis gali nuskristi ne ilgesnį kaip 300 mylių atstumą. Prieš tai Dž.Mauntinas jau išmėgino save įkopdamas į Everestą. Tiesa, jo motyvacija šiek tiek skiriasi nuo turčių, ieškančių neįprasto poilsio nuo komfortiško gyvenimo: prieš keletą metų verslininkas sužinojo sergantis rimta liga, atlaikė sunkią operaciją ir chemoterapiją, tad pats sau pažadėjo: jeigu įveiks ligą, gyvens bandydamas iš gyvenimo gauti kuo daugiau.
Žmonės, kuriems užtenka ekstremalumo kasdieniniame gyvenime, tokį „turizmą" dažnai vertina skeptiškai. Milijonams žmonių yra pažįstami „išgyvenimo žaidimai" ir tikrovėje - skurdas ar badas, karai ir kiti pavojai. Po paskutinės „Titano" ekspedicijos, kuri baigėsi keletą dienų trukusiomis paieškomis ir visų keleivių žūties fakto konstatavimu, kilo audringos diskusijos dėl tokios rūšies turizmo. Bandymams išgelbėti adrenalino medžiotojus kartais yra išleidžiamos didžiulės sumos, o nepadėti ištiktiems bėdos žmonėms atrodo amoralu, prieštarauja įstatymams. Tad ar ne geriau tiesiog uždrausti tokios rūšies pramogas?
Kol kas ekstremaliojo turizmo industrija ir toliau plėtojama, o po „Titano" nelaimės net pastebėtas didėjantis susidomėjimas tokiomis ekspedicijomis. Specialistai teigia, kad laukiančiųjų eilė į „ekskursiją" prie „Titaniko" liekanų ir toliau yra ilga. 2022 m. tokių „žaidimų su mirtimi" apyvarta siekė 322 mlrd. dolerių, o šiais metais suma gali perkopti per trilijoną.