Brangiausios pasaulyje medžiagos

Šafranas

Kaina: 9,67 euro / 1 g

Šafranas - tai džiovintos krokų žiedų purkos. Norint gauti kilogramą šio prieskonio, reikia rankomis apdoroti kelis šimtus tūkstančių ką tik pražydusių krokų. Todėl šis prieskonis yra toks brangus. Tikras šafranas - mūsų laikais retenybė. Kadangi tai vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, daugelis sukčių aukoja kokybę, kad gautų daugiau naudos.

Šafranas kulinarijoje yra nepakeičiamas. Trupučiuką jo įdėjus į patiekalą, šis įgauna švelnų aukso atspalvį, savotišką kvapą ir tampa geriau virškinamas. Šafranas taip pat naudojamas pramonėje dažyti šilkui, kilimams, siūlams, marginti odai ir kitoms medžiagoms. Šafranas taip pat naudojamas kaip natūralus vaistas gydant įvairius negalavimus.

Auksas

49,30 euro / 1 g

Auksas (lot. aurum) - taurusis geltonos spalvos kalus metalas. Jo cheminės savybės yra labai įdomios, šis metalas nekinta ore net kaitinamas. Jį žmonija atrado prieš daugybę šimtmečių. Gamtoje daugiausia randamas chemiškai grynas auksas. Paprastai auksas naudojamas lydiniuose su kitais metalais: auksas juose išlaiko pagrindines savybes, o lydiniai pasižymi didesniu kietumu ir atsparumu, taigi padeda aukso sutaupyti. Dėl savo unikalių savybių, tokių kaip vienalytiškumas, kalumas, nedidelės apimties ir masės didelė vertė ilgais istorijos laikotarpiais auksui teko visuotinio ekvivalento, kitaip tariant - pinigų funkcija. 1976 m. Tarptautinis valiutos fondas patvirtino naują valiutų sistemą ir metalas neteko pinigų funkcijos. Nepaisant to, kad šiuo metu nė vienoje šalyje nenaudojamos aukso monetos, valstybių centriniai bankai kaupia aukso atsargas.

Šiuolaikiniame pasaulyje auksas naudojamas plačiai. Iš aukso ir platinos lydinio gaminami chemiškai atsparūs įrenginiai. Auksas ir jo lydiniai taip pat naudojami auksavimui, gaminant juvelyrinius dirbinius ir dantų protezus. Auksą galima naudoti kaip elektros laidininką ir apsaugai nuo korozijos. Aukso yra kompiuterio mikroschemose, telefonuose, amerikietiškų „Shuttle“ laivų apsauginėje dangoje.

Rodis

Apie 50 eurų / 1 g

Rodis - kietas sidabriškai baltos spalvos metalas, pasižymintis savybe puikiai atspindėti šviesą. Tai vienas iš platinos grupės metalų. Rodžio pavadinimas kilęs iš graikų k. žodžio „rhodon“, kuris reiškia „rožė“. Rodžio telkinių yra PAR, Kanadoje, Kolumbijoje, Rusijoje. Jei rodis būtų lengviau išgaunamas metalas, jį būtų galima naudoti gryniausiam grafitui gauti, kuris yra labai reikalingas daugelyje šiuolaikinės technikos šakų. Rodis pasižymi baktericidinėmis savybėmis, taigi jis yra naudojamas vandeniui dezinfekuoti. Galbūt netolimoje ateityje rodis bus naudojamas gydymo tikslais. Grynas rodis naudojamas tiksliausiems pirometrams, astronominių prietaisų detalėms, taip pat veidrodžiams ir apšvietimo įrenginių reflektoriams gaminti. Dėl didelio atsparumo agresyviai aplinkai ir aukštoms temperatūroms rodis naudojamas įvairiausiose pramonės šakose. Rodžiu dengiami juvelyriniai dirbiniai, kad stipriau blizgėtų (baltasis auksas ir platina atspindi apie 60-65 proc. šviesos, o rodis - 75-80 proc.) ir nesibraižytų. Rodis - vienas brangiausių metalų, bet jo paklausa lenkia pasiūlą.

Platina

Apie 50 eurų / 1 g

Platina - taurusis pilkšvo atspalvio baltas metalas, pasižymi dideliu tankiu, atsparumu ir plastiškumu. Platina atspari aukštoms temperatūroms, ore ir drėgnoje aplinkoje nesioksiduoja. Gamtoje platinos randama 35 kartus rečiau negu aukso. Andų civilizacijos platiną išgaudavo ir naudodavo nuo seniausių laikų. Šis metalas nuo senovės naudojamas juvelyriniams dirbiniams, labai tinka brangakmenių apsodams. Platina nedirgina odos. Joje labai mažai priemaišų, todėl dirbiniai iš platinos laikui bėgant nedulsvėja, nepraranda blizgesio ir spalvos. Dėl didelio plastiškumo juvelyrai gali iš platinos tinklelio gaminti tokius aksesuarus, kurie negali būti gaminami iš kitų brangiųjų metalų. Platina naudojama naftos perdirbimo, automobilių gamybos pramonėje, iš jos gaminami specialūs veidrodžiai lazerinei technikai, miniatiūriniai itin stiprūs magnetai, nepaprastai stabilūs ir ilgaamžiai lydiniai radijo technikai.

Plutonis

Apie 3476 eurus / 1 g

Plačiai naudojamas gaminant branduolinį ginklą, branduolinį kurą atominiams reaktoriams ir kaip energijos šaltinis kosminiuose aparatuose. Plutonio gamyba yra labai brangi. Plutoniui gauti naudojamas tiek sodrintas, tiek ir natūralus uranas.

Peinitas

7822 eurai / 1 g arba 1564,4 euro už karatą

Rečiausiu pasaulyje mineralu pagrįstai tituluojamas peinitas. Šis akmuo toks retas, kad mažai kas apie jį yra girdėjęs. Peinitas - oranžinio arba rausvai rudo atspalvio mineralas. 2005 m. pradžioje pasaulyje buvo vos 18 žinomų egzempliorių, visi sunumeruoti ir aprašyti. 2006 m. buvo rastas dar vienas peinitų šaltinis Birmoje. Naujai rastųjų tamsiai raudonų akmenų vertė pasirodė esanti tūkstantį kartų mažesnė už anksčiau žinotųjų. Iš 10 tonų žaliavos pavyko išgauti apie 300 akmenų, ir dabar pasaulyje bendras žinomų ir pripažintų peinitų skaičius neviršija 330. Peinitas buvo pavadintas britų minerologo A.Č.D.Peino (A.Ch.Pain), jį pirmą kartą ištyrinėjusio ir aprašiusio, vardu. Pastaraisiais metais internete neretai siūloma pirkti peinitų. Nors jų kaina yra gana aukšta, vis dėlto tai yra apgaulė. Tikras raudonas grynas peinitas yra neįkainojamas! Atskirti tikrą, net labai tamsų peinitą nuo pakaitalo labai lengva: paprastos mėlynos lempos šviesoje tikras peinitas pastebimai pažaliuoja.

Tafeitas

Nuo 2,17 iki 17 tūkst. eurų / 1 g arba nuo 435 iki 3477 už karatą

1945 m. grafas R.Tafis (R.Taaffe) šlifuotų brangakmenių partijoje pastebėjo keistą akmenį. Grafas nusiuntė jį į Londono brangiųjų akmenų laboratoriją, kur buvo nustatyta, kad jo fizikinės konstantos skiriasi nuo kitų žinomų mineralų. Šio mineralo dar yra rasta dviejuose telkiniuose Kinijoje. Alyvinės spalvos brangakmenis yra milijoną kartų retesnis už briliantus.

Tritis

26 tūkst. eurų / 1 g

Tritis - radioaktyvusis vandenilio izotopas buvo atrastas 1934 m. 1 kg tričio gamyba atsieina 30 mln. dolerių. Naudojamas biologijoje ir chemijoje kaip radioaktyvusis žymuo, termobranduoliniame ginkle kaip neutronų šaltinis ir kartu termobranduolinis kuras, geologijoje - gamtiniams vandenims datuoti. Tritis naudojamas įvairiuose prietaisuose (laikrodžiuose, kompasuose, taikikliuose, ilgaamžiuose žibintuvėliuose).

Deimantai ir briliantai

47,8 tūkst. eurų / 1 g

Bespalviai akmenys gali kainuoti per 11 tūkst. dolerių už karatą, o spalvoti briliantai kainuoja dar daugiau. Deimantas - mineralas, alotropinė anglies atmaina. Normaliomis sąlygomis gali egzistuoti neribotai ilgai. Vakuume arba inertinėse dujose aukštoje temperatūroje laipsniškai virsta grafitu. Deimantas - retas, bet kartu palyginti plačiai paplitęs mineralas. Pramoninių deimantų radimviečių yra visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pagrindinės deimanto skiriamosios savybės - didžiausias iš visų mineralų kietumas, didžiausias šilumos laidumas tarp visų kietųjų kūnų, didelis lūžio rodiklis ir dispersija. Viena iš svarbių deimantų savybių - liuminescencija. Veikiant saulės šviesai ir ypač katodiniams, UV ir rentgeno spinduliams deimantai pradeda liuminescuoti - spindi įvairiomis spalvomis. Norint atskirti tikrą deimantą nuo imitacijos, naudojamas specialus prietaisas, matuojantis akmens šilumos laidumą - deimanto jis yra daug didesnis negu pakaitalų. Šlifuotas deimantas (briliantas) jau daugybę šimtmečių yra populiariausias brangakmenis. Dėl išskirtinio kietumo deimantai naudojami pramonėje: pjovimo ir tekinimo įrankiams gaminti, naudojami kvantiniuose kompiuteriuose, laikrodžiuose.

Kalifornis

23,5 mln. eurų / 1 g

Tai radioaktyvusis cheminis elementas, žymimas Cf. 1950 m. dirbtinai gautas Kalifornijos universitete. Kalifornis gaunamas branduoliniame reaktoriuje, iš plutonio ilgo švitinimo neutronais produktų. Kalifornis yra brangiausias metalas pasaulyje. Plačiausiai naudojamas izotopas 252Cf kaip galingas neutronų šaltinis, pvz., spindulinėje terapijoje, eksperimentiškai tyrinėjant spontanišką branduolių dalijimąsi.

Antimedžiaga

54,3 trilijono eurų / 1 g

Antimedžiaga - medžiaga, susidedanti iš antidalelių. Pirmasis objektas, sudarytas vien iš antidalelių, buvo 1965 m. susintetintas antideutronas. 1995 m. CERN buvo susintetintas antivandenilio atomas, susidedantis iš teigiamai įkrauto pozitrono ir neigiamo antiprotono. Pastaraisiais metais buvo gauti nemaži antivandenilio kiekiai ir pradėta detaliai tyrinėti jo savybes. Sąveikaujant medžiagai ir antimedžiagai jų masė virsta energija. Tokia reakcija vadinama anihiliacija. Teoriškai antimedžiagą ateityje bus galima naudoti kaip kurą kosminiuose laivuose, skrendančiuose į kitas planetas. Problema yra ta, kad jai pagaminti reikia neįtikėtinai brangių technologijų: norint išgauti vos vieną gramą, visam pasauliui tektų dirbti kiaurus metus (viso pasaulio BVP siekia 65 trln. dolerių).

Raganosio ragas

96 eurai / 1 g

Rytuose manoma, kad puikus raganosio ginklas gydo vėžį ir kitas ligas. Vaistai iš raganosio rago labai vertinami tradicinėje kinų medicinoje - jie įeina ir į ilgaamžiškumo eliksyrų sudėtį. Nors Europos medicina moksliškai įrodė, kad ragas gydomosiomis savybėmis nepasižymi, legenda apie stebuklingas jo galias ir toliau gyvuoja ir yra priežastis, dėl kurios naikinami šie gyvūnai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“