Šiuolaikiniame pasaulyje tapyba - ne šiaip hobis, pramoga ir būdas dažais drobėje išreikšti jausmus... Pastaraisiais dešimtmečiais tapyba - tai didelės investicijos ir pasakiškos kainos aukcionuose. Ekspertai atidžiai stebi, koks meno kūrinys kelia didžiausią susidomėjimą kartu koreliuodami kainų diapazoną. Aukcionuose paveikslas gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių dolerių. Sunku net patikėti, bet brangiausių paveikslų kainos pasaulyje pastaraisiais dviem dešimtmečiais varijuoja nuo 110 mln. iki 450 mln. dolerių.
Klodo Monė (Claude Monet) „Šieno kupeta" („Meules"), 1890 m.
Šios drobės pasirodymas tarp brangiausių paveikslų, parduotų XXI a., yra labai netikėtas, nes Klodo Monė kūrinių iš esmės tokiuose sąrašuose nebūna. Tačiau 2019 m. gegužę paveikslas iš „Šieno kupetos" serijos, kurią sudaro 25 kūriniai, buvo parduota „Sothebys‘s" aukcione už 110,7 mln. dolerių. Paskutinį kartą darbas iš „Meules" serijos buvo išstatytas parduoti aukcione 1986 m., tačiau 2019 m. kūrinio kaina buvo 44 kartus didesnė negu prieš 40 metų. Taigi, tai yra brangiausias kada nors parduotas K.Monė darbas.
Šis paveikslas išsiskiria tuo, kad jame K.Monė naudojo platesnę spalvų paletę, įstrižais potėpiais paveikslo centre sukurdamas ryškų akcentą. „Kupetas" įkvėpė vaizdai šalia menininko namų esančiuose laukuose. Seriją sudarančiuose paveiksluose šieno kupetos vaizduojamos skirtingu paros metu ir skirtingais metų laikais. Nuostabaus grožio saulėlydžio paveikslą nupirko pirkėjas, panorėjęs likti nežinomas.
Pablo Pikaso (Pablo Picasso) „Alžyro moterys (versija O)"( (Les Femmes d'Alger Version O) , 1955 m.
„O versija" yra paskutinė ir žinomiausia 15-os P.Pikaso paveikslų serijos dalis. Jame vaizduojamos nuogos kurtizanės, kūrinys pasižymi kubizmui būdingomis geometrinėmis formomis. 1997 m. paveikslas buvo nupirktas už 31,9 mln. dolerių, o 2015 m. „Christie‘s" aukcione jau buvo parduotas už 179,4 mln. Jo naujuoju savininku tapo buvęs Kataro ministras pirmininkas Hamadas Al Tanis (Hamad Al Thani).
Rembranto „Marteno Sulmanso ir Opjen Kopit portretai" (Martin Soolmans, Oopjen Coppit), 1634 m.
Vestuvinius Marteno Sulmanso ir jo nuotakos Opjen portretus Rembrantas nutapė XVII a. Abu paveikslai ilgai buvo Rotšildų šeimos privačioje kolekcijoje. Bet 2015 m. bendromis Luvro ir Amsterdamo valstybinio muziejaus pastangomis portretai buvo išpirkti už 180 mln. eurų.
Amadeo Modiljanio (Amadeo Modigliani) „Apsinuoginusi gulinti moteris (ant kairio šono)" (Nu Couche), 1917 m. ir „Apsinuoginusi gulinti moteris" ,1918 m.
A.Modiljanio, vadinamo „paskutiniuoju bohemos atstovu", talentas ir jo darbų savitumas buvo pripažinti ne iškart. Tapytojui esant gyvam, o ir jam mirus, italo paveikslai garsėjo nebent visuomenėje sukeliamu rezonansu. Pirmą kartą eksponuojant 1917 m. nutapytą paveikslą kilo pasipiktinimas dėl vaizduojamo nuogo moters kūno. Tačiau laikui bėgant papūtė nauji vėjai ir jo kūryba buvo pradėta vertinti.
2003 m. airis verslo magnatas Džonas Manjė (John Magnier) įsigijo drobę „Apsinuoginusi gulinti moteris (ant kairio šono)" už 26,9 mln. dolerių, o po 5 metų pardavė ją už 157,2 mln. A.Modiljanio „Apsinuoginusi" dažniau už kitus paveikslus yra demonstruojama įvairiose ekspozicijose. 2015 m. darbas papildė privačią kolekciją. 170,4 mln. dolerių - tiek už šį meno kūrinį paklojo kolekcininkas iš Šanchajaus Liu Icianas (Liu Yiqian).
Džeksono Poloko (Jackson Pollock) „Numeris 17A", 1948 m.
Abstrakčiojo ekspresionizmo srovės atstovo Dž.Poloko paveikslai yra nepaprastai paklausūs, bet būtent šis yra vienas brangiausių, parduotų per pastaruosius du dešimtmečius. „Numeris 17A" yra puikus „lašinės" tapybos pavyzdys. Ši technika yra labai įdomi: nepaisant chaotiškumo iliuzijos, kurią kuria dailininkas taškydamas dažus, kompozicija yra labai harmoninga. Būtent todėl Dž.Poloko darbas visiškai pateisina savo kainą - 200 mln. dolerių, kurie už jį buvo sumokėti 2016 m.
Polio Sezano (Paul Cesanne) „Lošėjai" (Les Joueurs de cartes), 1890-1895 m.
Daugelis gal net nežino, kad Polio Sezano „Lošėjai" - ne vienas paveikslas, o penkių darbų serija, kurie skiriasi kompozicija ir lošėjų skaičiumi. Tik vienas paveikslas ilgai buvo privataus kolekcininko nuosavybė, o likusieji eksponuoti įvairiuose pasaulio muziejuose. 2012 m. paveikslą iš privataus asmens už negirdėtą sumą - 250 mln. dolerių - nupirko Kataro nacionalinis muziejus. Tais metais šis paveikslas buvo labiausiai pasaulyje aptarinėjamas meno kūrinys.
Polio Gogeno (Paul Gauguin) „Kada vestuvės?" (Nafea faa ipoipo?), 1892 m.
Postimpresionistinį paveikslą „Kada vestuvės?" P.Gogenas nutapė 1892 m. Taityje. Kūrinį iš privataus asmens 2015 m. už neskelbiamą sumą nupirko Kataro karališkoji šeima. Žiniasklaidoje buvo spekuliuojama, kad paveikslas jai atsiėjo apie 300 mln. dolerių.
Vilemas de Kuningas (Willem de Kooning) „Pasikeitimas" („Interchange"), 1955 m.
Olandų kilmės amerikiečio V.Kuningo darbas yra priskiriamas abstrakčiojo ekspresionizmo stiliui. Nutapęs paveikslą, V.Kuningas jį pardavė už 4 tūkstančius dolerių. 2015 m. amerikietis milijardierius, investuotojas ir filantropas Kenetas Grifinas (Kenneth Griffin) įsigijo šį paveikslą už 300,3 mln. dolerių. Drobė yra ypač vertinga tuo, kad tai yra vienas pirmųjų V.Kuningo abstracionistinių kūrinių, kai, įkvėptas savo amžininko Franco Klaino (Franz Kline), jis pakeitė savo tapybos stilių.
Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci) „Pasaulio išganytojas" (Salvator Mundi) 1499 m.
Šios drobės „kainodaros" istorija išties yra fantastinė. Pirmiausia reikia pasakyti, kad L.da Vinčio autoryste iki šiol yra abejojančių, nors dauguma ekspertų sutinka, kad tai yra didžiojo florentiečio kūrinys. Yra manančių, kad Leonardas nutapė tik dalį kūrinio, o visa kita - jo mokiniai.
1958 m. paveikslas aukcione buvo parduotas už dabar juokingą sumą - 45 svarus, nes kūrinio autorystė buvo priskiriama Džovaniui Antonijui Boltrafijui ( Giovanni Antonio Boltraffio), L. da Vinčio mokiniui. 2005 m. už „Išganytoją" buvo sumokėta jau 10 000 svarų. Tik po to, kai geriausi restauratoriai ir meno specialistai nuodugniai ištyrinėjo paveikslą ir vienu balsu pareiškė, jog jį nutapė ne kas kitas, o pats L. da Vinčis, 2017 m. Renesanso epochos Jėzaus atvaizdas Niujorko aukcione buvo parduotas už 450 mln. dolerių.
Nors teigiama, kad jį nupirko Saudo Arabijos kultūros ministras Badras bin Abdula, bet tikrasis paveikslo savininkas, kaip spėjama, yra Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohamedas bin Salmanas. Dabartinė paveikslo buvimo vieta yra nežinoma. Manoma, kad jis gali būti laikomas privačioje Mohamedo bin Salmano jachtoje arba saugykloje Šveicarijoje.
Beje, astronominės pinigų sumos už paveikslus yra niekis, palyginus su tikrąja šių pasaulio tapybos šedevrų verte. Juose - žmonijos istorija, atsispindinti kiekviename potėpyje.