Beždžionės renkasi prarūgusius vaisius

Anksčiau atvejai, kai beždžionės vartodavo alkoholį, būdavo aprašomi su ironijos gaidele, veikiau kaip moksliniai anekdotai. O rimtai hipotezę, kad beždžionės gali jausti silpnybę alkoholiui, pirmą kartą 2000 m. iškėlė biologas iš Kalifornijos universiteto Berklyje Robertas Dadlis (Roberty Dudley).

Mokslininko nuomone, etanolio kvapo ir skonio pomėgis yra evoliucinis pranašumas, skatinantis primatus ieškoti labiausiai prinokusių ir vitaminingiausių vaisių. Beždžionės, ko gera, pirmenybę teikia prarūgusiems vaisiams, kad gautų kalorijų. „Fermentuotuose vaisiuose kalorijų yra daugiau negu žaliuose. O kuo daugiau kalorijų, tuo daugiau energijos", aiškina K.Kembel.

Tokią prarūgusių vaisių savybę pastebėjo ir žmogus. Vaisius, kuriuos ėda koatų šeimos beždžionės, Centrinės ir Pietų Amerikos indėnai naudoja fermentuotam alkoholiniam gėrimui „čiči" gaminti.

Kodėl žmonėms patinka alkoholis? Šio ir kitų, panašių gėrimų populiarumą galima paaiškinti nesąmoningu žmogaus siekiu gauti gyvybinės energijos.

Kuo daugiau fermentuotų vaisių suvalgome, tuo daugiau jėgų atsiranda, bet visiems yra žinomas šalutinis poveikis - nuo jų apgirstama. Be to, žmonės, skirtingai nuo tolimų protėvių, išmoko spiritą išgauti tiesiogiai: nekaltas primatų pomėgis virto skausminga potraukiu.

Laukiniai gyvūnai, kitaip kaip žmogus, netampa priklausomi nuo nuo alkoholio. Beždžionės koatos nespėja apgirsti - jų skrandžiuose tiesiog netelpa tiek vaisių, kad nuo jų galėtų apsvaigti. O etanolio vaisiuose yra labai mažai, 1-2 proc.

Genai, atsakingi už etanolio skaidymą, yra paplitę tarp žinduolių, kurie maitinasi vaisiais ir nektaru. Žmonėms, kaip ir kitiems primatams, yra būdingas mutavęs genas, kuris etanolio skaidymą pagerina 40 kartų. Zoologai dar turės nustatyti, kokių būtent pranašumų šis genas suteikia gyvūnams. Viena iš versijų - papildomos kalorijos primatams suteikia jėgų, būtinų ieškant maisto natūraliomis gyvenimo sąlygomis.