Jei apgamas yra matomoje vietoje, pavyzdžiui, veide, jis dailią moterį gali paversti nepakartojama gražuole, kaip amerikietę Sindi Krouford (Cindy Crawford).
Tačiau jei oda sėte nusėta rudais taškais, tai nebūtinai yra gražu. Užtat, kaip nustatė britų mokslininkai, tokie žmonės sensta lėčiau, turi mažiau raukšlių ir net tvirtesnius kaulus už žmones, turinčius mažai apgamų. Londono karališkojo koledžo specialistai tyrė odos vėžio ir apgamų sąsają. Jiems natūraliai kilo klausimas, kodėl gamta žmones apdovanoja apgamais ir kam jie gali būti naudingi. Dauguma žmonių turi 30-40 apgamų, tačiau apie 15 proc. baltaodžių kūnus puošia daugiau kaip 100 tamsiai rudų dėmelių. Tai yra pigmentinių ląstelių, melanocitų, gerybiniai išvešėjimai. Mokslininkai norėjo sužinoti, ar asmenys, turintys daugybę apgamų, yra kitokie, o jei taip, kodėl. Jiems krito į akis, kad šie žmonės turi mažiau raukšlių ir mažiau pigmentinių dėmių - kuo daugiau apgamų, tuo jaunesni jie atrodė, o kai kurie net 10 ar 15 metų jaunesni.
Britų medikai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1800 dvynių porų: šie buvo suskirstyti į dvi grupes - į turinčius daug apgamų ir turinčius mažai apgamų. Tada mokslininkai ėmėsi tirti jų telomeras. Telomeros yra chromosomų galiniai segmentai, jų apsauginiai gaubtai, panašiai kaip plastikiniai batraiščių galiukai. Per gyvenimą telomeros dėvisi - kiekvieną kartą dalijantis ląstelėms jos sutrumpėja. Palyginus dvynių telomerų ilgį su apgamų skaičiumi gauti netikėti rezultatai: tų, kurie turi daugiau kaip 100 apgamų, telomeros buvo ilgesnės. Taigi daug apgamų turinčių dvynių ląstelės buvo jaunesnės, todėl nenuostabu, kad jaunesnė atrodė ir jų oda. Mokslininkai padarė išvadą, kad žmonės, turintys daug apgamų, sensta lėčiau.
Vėliau tie patys medikai tyrė, ar sulėtėjęs senėjimo procesas yra dar kuo nors naudingas. Šįkart jie sutelkė dėmesį į kaulų būklę, nes, kaip žinoma, su amžiumi kaulų tankis mažėja. Jų spėjimas pasitvirtino - studijoje dalyvavusiems asmenims, turintiems daugiau kaip 100 apgamų, rizika susirgti osteoporoze buvo perpus mažesnė nei tiems, ant kurių kūno suskaičiuota mažiau kaip 25 apgamai. Ar didelis apgamų skaičius apsaugo ir nuo kitų ligų, kurios pirmiausia atsiranda senstant, medikai dar bandys nustatyti. Bet jiems vis kyla klausimas: kodėl apgamai apskritai atsiranda? Kūdikiai retai gimsta su apgamais. Iki gyvenimo trečios dešimties vidurio jų atsiranda naujų, kartais daug, kartais mažai. Tarp 40 ir 50 metų apgamų skaičius nusistovi. Naujo apgamo atsiradimas šiame amžiuje yra neįprastas, jį turėtų ištirti odos gydytojas. Vyresni kaip 50 metų žmonės pastebi, kad apgamai pamažu dingsta, o žmonės per 70 apgamų turi retai. Todėl mokslininkai spėja, kad apgamai kažką žymi, bet kokia jų funkcija, kodėl jie atsiranda ir išnyksta, kol kas dar neaišku. Nors, naujausiais duomenimis, turintys daug apgamų gali jaustis laimingi, kad sens lėčiau, bet jiems taip pat gresia didesnis pavojus susirgti odos vėžiu.
1996 m. S.Krouford buvo daugiausiai uždirbantis modelis pasaulyje. Šiandien, 44-erių, ji vis dar atrodo puikiai. Galbūt dėl apgamų?
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Būkime sveiki"