Raudonplaukės

Vaikystėje patyčių dėl plaukų spalvos patyrusios pakruojietė Indrė Jankauskaitė ir klovainietė (Pakruojo r.) Goda Linkutė dabar didžiuojasi, kad yra raudonplaukės. Būtent plaukų spalva merginas suvedė ir išskiria iš kitų: jas dažnai pastebi fotografai, o viena jų nuotrauka puikuojasi neseniai išleistoje knygoje.

Traukia dėmesį

Dėl ryškios plaukų spalvos Indrė ir Goda pastebimos ir gatvėje, ir renginiuose.

Abi raudonplaukes ne kartą panoro įamžinti fotografai. Dėmesio merginos sulaukia ir iš kitų žmonių, ir ne tik Lietuvoje, kur nuo gimimo žmonių tokios spalvos plaukais nedaug. Indrė plaukus paveldėjo iš senelio, Goda - iš tėčio.

„Norėdama kiek prisidėti prie šeimos biudžeto, šią vasarą išvažiavau į Angliją. Per dieną į kavinę, kurioje dirbu, užsuka daugybė įvairaus gymio ir pažiūrų žmonių. Tačiau ir čia buvau pastebėta: vieni giria mano plaukus, kiti prašo kartu nusifotografuoti“, - pasakojo Indrė.

Galbūt dėl ryškios natūralios plaukų spalvos merginą užfiksavo ne viena modelių agentūra. Tačiau, su mama gerai apsvarsčiusi pasiūlymus, jaunas paneles viliojančios modelio karjeros Indrė kol kas atsisakė: nenorėdama apleisti mokslų gimnazijoje, šiuos planus atidėjo ateičiai.

Susidraugauti padėjo plaukai

Indrė ir Goda vertina savo plaukų spalvą ir nebijo išsiskirti iš kitų.

„Pamėgau savo raudonus plaukus. Nors tam prireikė nemažai laiko. Reikėjo išgirsti ne vieną padrąsinamą žodį iš kitų žmonių, kad dabar taip galėčiau sakyti“, - prisipažįsta Goda ir priduria: pamėgti savo plaukų spalvą jai padėjo panašiai kaip ji atrodanti Indrė.

„Kelerius metus lankiau gitaros pamokas. Aš grojau vienoje grupėje, Goda - kitoje. Todėl viena kitos nepažinojome. Pirmą kartą Godą pamačiau, kai gitaros mokytojas sujungė abi grupes. Apsidžiaugiau, kad ir daugiau yra tokių kaip aš“, - mena Indrė.

Goda sako, kad susitikimas su kita raudonplauke jai pridėjo pasitikėjimo savimi: „Draugaudama su Indre nė nepastebėjau, kaip susirgau raudonplaukių liga. Kartais net juokais pasiginčijame, kurios plaukai ryškesni“.

Patyrė ir patyčių

Dėl plaukų spalvos abiem raudonplaukėms teko išgirsti ne vieną ir užgaulų žodį, kandžią ir neprotingą repliką, net patyčių.

„Išskirtinio dėmesio dėl plaukų spalvos nejaučiau nei darželyje, nei „Versmės“ pradinėje mokykloje. Apie jokias patyčias čia net kalbų nebuvo. Viskas pasikeitė, kai nuėjau mokytis į pagrindinę mokyklą. Paaugliai žiaurūs, dėl to turėjau nemažai išgyvenimų. Negelbėjo nei artimųjų raminimai, kad ateityje tie pašaipūnai man dar pavydės“, - mena Indrė. Ji sako, kad buvo net kilusi mintis persidažyti plaukus.

Draugės išgyvenimai dėl plaukų spalvos pažįstami ir Godai: „Tada man buvo įvarytas kompleksas, nes pradėjau ir pati manyti, kad esu kitokia. O būti kitokiai, išsiskirti iš kitų paauglystėje nebuvo gera. Bet dabar esu patenkinta“.

Padėjo pasitikėjimas savimi

Merginos sako, kad kompleksuoti dėl kitokios išvaizdos nustojama pradėjus savimi pasitikėti.

„Pradėjome džiaugtis gyvenimu ir vertinti tai, ką turime. Kai pačios pasijutome esančios gražios, tai ir aplinkiniai ėmė girti ne tik mūsų išvaizdą, bet ir plaukų spalvą“, - šypsojosi Indrė.

Apie patirtį - knygoje

Abi merginos priklauso prieš kelerius metus Vilniuje suburtai Raudonplaukių asociacijai, siejančiai natūralius rausvus, oranžinius, raudonus, auksinius, ryškiai rudus plaukus turinčius žmones.

Lietuvoje įteisinti raudonplaukių dieną siekianti asociacija neseniai išleido knygą „1% raudonplaukių“. Tarp joje publikuojamų Lietuvos ir užsienio šalių raudonplaukių istorijų galima rasti ir Indrės su Goda pasakojimus bei nuotraukas. Indrės atvaizdas puikavosi plakate, kuris kvietė raudonplaukius ir jų gerbėjus į pernai Vilniuje surengtas „Raudonplaukių dienas“.