Naujaisiais sėkmę neš A.Šeduikytės kurti drabužiai

Laisvo laiko Aušra Šeduikytė (25) beveik neturi. Dieną ji dirba reklamos agentūroje, o laisvą laiką ji skiria prekės ženklui „atsikeli ir varai“, kurio širdis, kūrėja ir vadybininkė yra pati Aušra. Mergina dizainerio diplomo neturi, tačiau ji įrodė, kad kai labai nori, visko galima išmokti pačiai. Naujuosius Arklio metus ji pasitinka su jau daugelio pamėgtais drabužiais, puoštais arklio galvomis.

- Ar tikėjaisi vieną dieną tapti žinoma dizainere?

- Studijavau matematiką, tačiau jau tada maniau, kad nedirbsiu darbo, susijusio su mokslais. Dar studijų laikais pradėjau klimpti į dizainą. Tiesa, dirbau su skaičiais žiniasklaidos planavimo agentūroje, bet galvoje jau sukosi ir drabužių prekės ženklo užuomazgos.

- Kaip matematikė sukūrė prekės ženklą „atsikeli ir varai“?

- Visada domėjausi mada, sukurdavau ką nors sau ar draugams. Atsirado noras kurti platesnei auditorijai, nors aiškios strategijos neturėjau. Studijuodama Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) susitikau su bendramoksle Vaida. Mums nebuvo įdomios studijos, darbas biure, taigi ieškojome įdomesnės veiklos. Kartą VU MIF roko operai ėmėmės kurti kostiumus, taip ir prasidėjo bendra veikla „atsikeli ir varai“. Iš pradžių tai buvo mūsų laisvalaikis, o vėliau tapo prekės ženklu. Kūrėme drabužius, kurie patiko mums, ir tikėjomės, kad patiks ir kitiems. Iš pradžių tai buvo mūsų bendra veikla, tačiau mūsų keliai išsiskyrė ir dabar likau tik aš.

- Kas yra „atsikeli ir varai“?

- Pirmiausia tai yra lyg socialinis mados prekės ženklas, atsiradęs truputį daugiau nei prieš metus. „atsikeli ir varai“ - ne tik drabužiai ir mada, bet ir savotiška subkultūra. Šio prekės ženklo drabužiai sukurti skubantiems miestiečiams, turintiems puikų humoro jausmą, bet neturintiems laiko galvoti, kuo apsirengti ir norintiems vilkėti patogius drabužius, pasiūtus iš natūralių medžiagų, daugiausiai medvilnės, naudojant kuo mažiau sintetikos arba visai jos nenaudojant. Daugiausiai tai viršutiniai moteriški drabužiai - suknelės, marškinėliai, liemenės, tunikos. Taip pat kuriu batus ir kuprines, rankines („terbeles“). Kuriu ir vyrams, tačiau pasiūla kol kas nedidelė. Vyrai taip pat pamėgo mūsų gaminius, tad ateityje tikiuosi daugiau drabužių pasiūlyti ir jiems.

- Kur mokeisi dizaino subtilybių ir kaip atrodo tavo kūrybinis procesas?

- Esu savamokslė, mokausi iš patirties, vartydama žurnalus. Karpiau senus drabužius, juos persiūdavau ir panašiai. Tiesa, pusmetį dizainą studijavau kolegijoje. Ten mokiausi spalvotyros, kompozicijos, tačiau iki siuvimo, kūrimo ar kirpimo taip ir nepriėjome. Siūti ar kirpti išmokau bandydama. Tad ir mano kūrybos procesas ganėtinai chaotiškas. Idėjos gimsta galvoje, tada perkeliamos ant popieriaus. Būna, kad randu gražų audinį, tada  bandau jį sukti ant savęs, mautis, karpyti ir panašiai. Tada dažniausiai padedu į šalį. Galiausiai vėl grįžtu prie to paties drabužio ir jį baigiu. Dabar mažiau eksperimentuoju su medžiaga, daugiau piešiu. Nors užsakymų turiu nemažai ir daugelis daiktų siuvami siuvykloje, aš kiekvieną modelį pirmiausia išbandau pati ir tik tada atiduodu didesnės apimties gamybai. Man svarbu, kad drabužis būtų patogus, gerai jausčiausi ir aš, ir jį įsigijęs žmogus.

- Dauguma tavo kurtų drabužių papuošti arklio galva. Kodėl būtent arklys?

- Todėl, kad arklys pavaizduotas ženklo logotipe. Ir todėl, kad arklys atsikelia ir varo - dirba, kaip ir aš. Tiesa, logotipas jau kiek pasikeitęs. Tačiau kartą išdidinau arklio galvą iš logotipo ir pagaminau keletą marškinėlių. Jie buvo eksperimentiniai, pagaminti namų sąlygomis, tačiau daug kam labai patiko.  Žmonės arklio galvų norėjo ir prašė, taip ir nutiko, kad mūsų kolekcijoje arklys atsirado ant visų drabužių.

- Šie metai - Arklio, galbūt tavo kuriami drabužiai atneš sėkmę juos dėvintiems?

- Manau, kad taip. (Šypsosi.) Iš tiesų visi, kas nešioja mano kurtus drabužius, yra labai pozityvūs žmonės, jiems ir taip viskas sekasi. Tačiau jei mūsų drabužiai su arklio galva atneš dar daugiau sėkmės - džiugu.

- „atsikeli ir varai“ žengia pirmuosius žingsnelius, su kokiais sunkumais susidūrei? Ar pasiteisino lūkesčiai?

- Dabar, kai likau viena, - kiekviena diena man yra iššūkis. Kasdien susiduriu su sunkumais, nes reikia žinoti daug dalykų: nuo drabužių dizaino, grafinio dizaino, etikečių kūrimo iki derybinių įgūdžių su medžiagų tiekėjais, gamintojais, siuvėjais, butikų ir elektroninių parduotuvių pardavėjais. Taigi kiekvieną dieną susiduriu su kažkuo nauju ir sudėtingu. Iš pradžių negalvojau, kad taip greitai galima tiek daug padaryti. Tačiau, kai apie mano kuriamus drabužius sužinojo daug žmonių ir jiems tai patiko - supratau, kad viskas įmanoma, kai daug dirbi ir stengiesi. Verslo požiūriu tai visiška pradžia, nuliukas. Tačiau aš esu patenkinta, laiminga. Čia tik mažytis startas, man vis ne gana, tad ketinu eiti toliau.

- Kokių pokyčių Arklio metais gali tikėtis savo ženklui?

- Manau, jog pastarieji metai, kai prasidėjo veikla, buvo labai intensyvūs, greiti ir sunkūs. Tiek daug visko nutiko. Tikiuosi, kiti bus lygiai tokie patys, reikės sugalvoti kažką naujo. Lietuvoje jau pramintas kelias, jau aiškesnė rinka - darosi patogu, o kai patogu - neįdomu. Juk arkliai turi sunkiai dirbti, tad galvoju apie naujus modelius, konstrukcijas. Tunikos, suknelės, gatvės stilius išliks, tačiau manau, kad reikia pradėti kurti ir kiek įmantresnius drabužius. Galvoju ir apie plėtrą, užsienio rinkas.

- O ar dabar užsienyje galima pamatyti žmonių, pasipuošusių „atsikeli ir varai“ drabužiais?

- Galima, ir ganėtinai daug. Pagal tai, kur ir kiek siuntinukų keliauja, matau, kad „atsikeli ir varai“ mėgsta Anglijoje, Olandijoje ir Danijoje gyvenantys lietuviai. Tikiuosi, kad ateityje daugiau drabužių keliaus į užsienį. Lietuvoje žinomas šūkis „atsikeli ir varai“ užsieniečiui nieko nereiškia, nes labai jau lietuviškas, todėl jiems siūlysime „ready to go“, o pats ženklas aiškinamas kaip „horse head label“.

- Ar pavadintumėte save verslininke, o „atsikeli ir varai“ verslu?

- Šiuo metu dar dirbu vienoje agentūroje, „atsikeli ir varai“ neskiriu viso savo laiko, tai nėra pagrindinis mano pajamų šaltinis. Apskritai verslininke vadintis nenoriu. Šis žodis ne apie madą ir ne apie grožį. Man verslas labiau asocijuojasi su ūkiu. (Juokiasi.) Dizainere savęs taip pat dar nedrįstu vadinti. Esu tiesiog kūrėja, o „atsikeli ir varai“ - mano kūrinys ir kažko didelio pradžia (tikiuosi), nes ambicijos ir noras yra dideli.