respublika.lt
 

Kol pasaulis dūsta nuo chemikalų, mada jau patiria lūžįnuotraukos (1)

2019 lapkričio mėn. 24 d. 16:32:31
Jonas Valaitis, „Vakarų ekspresas“

25 procentai pasaulyje pagaminamų chemikalų yra sunaudojami tekstilei gaminti. Tad ar mada gali būti ekologiška? „Tai tikra tiesa, kad mados pramonė yra viena labiausiai pasaulį teršiančių industrijų. Ir aš netikiu, kad mada gali staiga tapti ekologiška“, - įsitikinusi klaipėdietė dizainerė Jurga Sutkutė. Tačiau, anot jos, kiekvienas galime padaryti žingsnius, kurie leistų lengviau atsikvėpti tiek pasauliui, tiek pačiam sau.

×
nuotr. 3 nuotr.
Dizainerė Jurga Sutkutė teigė, kad norintieji pirkti vis mažiau rūbų ir avalynės turi pasidomėti, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Linos Andriukonės nuotr.

 

Jai pritaria ir uostamiestyje drabužių parduotuvę turinti dizainerė Regina Doseth. „Ar gali mada būti ekologiška? Tikrai ne. Ekologiški turi būti žmonės - viskas priklauso nuo jų. Mados industrija tarnauja pirkėjams ir mėgina suprasti, ko jiems reikia. Tad prigaminama tikrai labai daug rūbų", - kalbėjo ji.

Lūžis visuomenėje

Šių metų spalį Klaipėdoje vykusio renginių „Fashion Week Klaipėda“ (lt. mados savaitė Klaipėdoje) ciklo pagrindinė tema buvo „Lūžis“. Visuomenė keičiasi - jos akys vis labiau krypsta į ekologiją.

Tai paliečia ir madą. Kai kuriuos dizainerius ir drabužių gamintojus vienija idėja sukurti ilgaamžius ir tvarius drabužius vystant aplinkai draugišką pramonę.

„Visuose renginiuose apsilankė nuo 600 iki 700 lankytojų„, - džiaugėsi vienas iš „Fashion Week Klaipėda“ organizatorių Liudas Andrikis.

Jo teigimu, šio renginių ciklo temos pavadinimas „Lūžis“ pasirinktas todėl, kad ir pati visuomenė tarytum lūžta - žmonės ima domėtis tvaria mada.

„Reikia atkreipti dėmesį, kaip ir ką vartoji, kaip vyksta rūbų gamybos procesas“, - kalbėjo jis.
Žlunga ekosistemos

Dažnai pirkdami rūbą net nesusimąstome, kokia kaina jis buvo pagamintas. Tačiau dalis teiginių kone pribloškia.

„Medvilnei auginti išsausinami ežerai. Žlunga ekosistemos. O daug audinių sukurta taip, kad šie gamtoje nesunyksta. Taigi, didieji mados verslai pradėjo apie tai mąstyti ir stengtis gaminti tokius produktus, kurie mažiau terštų gamtą. Štai keli prekės ženklai deklaruoja, kad į batus įsiuvamos iš vandenynų ištrauktos plastikinės detalės - taip mažinamas plastiko kiekis vandenynuose.

Ar tai tiesa, mes nežinome. Kita vertus, norisi tuo tikėti“, - aiškino kita „Fashion Week Klaipėda“ organizatorė J. Sutkutė.

Natūralius odos aksesuarus kurianti dizainerė kalbėjo, kad oda kaip medžiaga vertinama įvairiai - žmonės, pasisakantys prieš gyvūnų žudymą, net rengia protestus. „Bet pati oda yra ilgaamžė. Kas tvariau - odinis ar sintetinis paltas, kuris net jei ir ilgai tarnautų, bet vis tiek po kelių dešimtmečių būtų išmestas ir irtų tūkstančius metų?“ - retoriškai klausė ji.

Paklausta, ką mano apie gyvūnų teisių aktyvistų priekaištus, dizainerė sakė galinti pasiteisinti, kad gyvūnai, iš kurių odos ji gamina aksesuarus, jau būna panaudojami maistui, o oda tiesiog lieka, tad jie nėra žudomi išskirtinai dėl jos pačios noro sukurti naują kūrinį.

Prisidėti gali kiekvienas


J. Sutkutė kalbėjo, kad gamindama savo kūrinius nenaudoja ir chemiškai apdorotos odos - ši specialiai Ispanijoje arba Italijoje yra išdirbama ąžuolo žievių ir lapų tirpaluose. „Tada panaudoju aliejinius dažus spirito pagrindu. Jie - irgi be chemijos. Džiaugiuosi galėdama gaminti ekologiškus ir vienetinius kūrinius“, - sakė ji.

Menininkė pabrėžė, kad žmonės, norintys pirkti vis mažiau rūbų ir avalynės, turi pasidomėti, iš kokių medžiagų jie pagaminti, ar gamintojai turi patirties.

„Ispanai ir italai tuo pasižymi pasaulyje. Štai net Niujorke visi perka itališkas rankines. Ten išvystyta mados industrija“, - kalbėjo ji.

Dviejų tipų žmonės


Tuo metu dizainerė R. Doseth aiškino išskirianti dviejų tipų žmones. Štai vieni mėgsta tik natūralius gaminius. „Natūralų liną, medvilnę, kailį, odą. Jeigu jam pasiūlysi sintetinius rūbus, jis atsakys: „Tau ką, su galva negerai?“ Bet yra ir kita žmonių kategorija - jie nemėgsta, kad yra žudomi gyvūnai, tad rūbai gali būti nenatūralūs, sintetiniai, jiems tik svarbu, kad rūbus gaminant nebūtų nieko nužudyto. Taigi, dvi grupės žmonių, turinčios skirtingus norus. Jau vien dėl šios priežasties mada negali būti ekologiška“, - aiškino menininkė.
Dizainerė jau 16 metų gamina veltinį - neaustinę tekstilę. „Tai iš natūralios vilnos gaminami gaminiai. Mieliausi, švelniausi ir jaukiausi tie, kurie pagaminti rankomis.

Į mano parduotuvę ateina moterys, kurios mūsų pagamintus paltus ir švarkelius nešioja 15 metų. O aš turėjau medvilninius marškinėlius, kuriuos dėvėjau apie 10 metų.

Nusidėvėjo siūlės, bet jie išlaikė net spalvą. Tačiau pažvelkite, kokie marškinėliai yra dabar - iki pirmo išskalbimo, net nesvarbu, iš kokios medžiagos.

Galima pirkti ir sintetinį, ir natūralų drabužį, bet svarbiausia - kad jis ilgai laikytų„, - dėstė ji.

Dizainerės nuomone, nekokybiški drabužiai plačiai gaminami tam, kad greičiau nusidėvėtų, o žmonės vėl juos pirktų kraudami greitosios mados kompanijoms turtus.

„Toks žmonių poreikis. Savo parduotuvėje pastebiu žmones, kurie ateina ir prašo kažko naujo, įdomaus. O kas tai yra? Juk dar net seno neišpirko. O nori naujo. Tad kur man dėti senus drabužius. Į šiukšlyną? Nemetu. Perdarau. Galima juos pakeisti, adaptuoti“, - kalbėjo R. Doseth.

Žmonės nemėgsta senų drabužių

Gamtosaugos aktyvistai dažnai ragina rinktis ne greitosios mados, o vadinamąsias „second hand“ (dėvėtų rūbų) parduotuves.

„Seni ir pigūs rūbai nunešiojami, jų kainos mažos. Bet žmogui nėra malonu nešioti dėvėtą rūbą. Tad aš gaminu iš naujų rūbų. Jūs neįsivaizduojate, kiek yra prisiūta naujų rūbų, kurių niekas neišperka.

Mes juos perdarome. Štai aš vyriškus marškinius persiuvu į moteriškus rūbus - kelnes, sijonus, palaidines“, - apie tai, kaip prisideda prie tvarios mados, kalbėjo R. Doseth.

Kad rūbą turi būti smagu nešioti, prakalbo ir J. Sutkutė. „Visai neseniai pajutau, kad aš noriu, jog tam tikri audiniai liestųsi prie mano kūno. Tačiau kiti, net ir labai gražūs rūbai man nėra mieli - su jais man šalta, jie šiurkštūs. Pajutau, kad prioritetas - ne kaip atrodau, o kaip jaučiuosi - ar šilta, miela, jauku, nešiurkštu“, - kalbėjo dizainerė.

Emocijos, anot jos, garantuoja, kad mėgstamas drabužis gali būti nešiojamas daugybę kartų ir vis nenusibosti. O taip tausojami ir gamtos ištekliai, ir prisidedama prie tvarios mados.

Tačiau šiuo metu Londone gyvenanti 26-erių metų modelis Reda Pakštytė prisipažino dažnai rūbus perkanti dėvėtų rūbų parduotuvėse ir jai tai nepatogumų nesukelia.

„Tai darau jau apie 10 metų. Man tai įdomu. Regis, taip prisidedu prie geresnės aplinkos kūrimo. „Second hand“ parduotuvėse visada randu daug pigesnių ir kokybiškų rūbų, kuriuos prikeliu naujam gyvenimui“, - aiškino mergina.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KINIJA: šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., Kinijos užsienio prekybos apimtys, remiantis oficialiais duomenimis, ir toliau traukėsi; tuo metu JAV toliau vykdo prekybos karą.
  • GAISRAS: ankstų sekmadienio rytą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, atvira liepsna degė pastato stogas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+2 +4 C

 

+2 -4 C

+6 +8 C

+3 +4 C

 

0 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2772
RUB - 70.7441 CHF - 1.0968
GBP - 0.8445 NOK - 10.1235