respublika.lt

Juoda spalva mados istorijoje

2022 lapkričio 22 16:03:00
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Statistikos duomenimis, daugiau kaip trečdalis drabužių, kuriuos dabar įsigyja pirkėjai - juodos spalvos. Ir tik kas dešimtas drabužis - baltas, tai antroji pagal populiarumą spalva. Įdomu, kad ne tik šiuolaikinėse nuotraukose, bet ir prieš tris, penkis ar septynis amžius tapytuose paveiksluose neretai vaizduojami taip pat juodai apsirengę žmonės.

×
nuotr. 4 nuotr.
JAV atlikėja Bijonsė, taip pasipuošusi pasirodymo metu, sulaukė kaltinimų palaikanti prieštaringai vertinamą „Black panther“ (Juodųjų panterų“) judėjimą. Šiuo atveju, juoda laikyta kaip provokuojanti smurtą spalva

 

Kita vertus, būdai išgauti šią spalvą laikui bėgant radikaliai pasikeitė: kadaise dažai būdavo gaminami iš degintų augalų vaisių ir gyvūnų kaulų. Tai kodėl juoda spalva daugybę amžių vis dar yra madinga?

Senovėje juodi dažai būdavo išgaunami maišant anglis ir dervą, jie būdavo naudojami ir rašymui bei piešimui, ir drabužiams dažyti. Juoda spalva gana seniai pradėjo kelti asociacijas su gedulu: jau Senovės Romoje taip buvo reiškiamas liūdesys dėl artimųjų mirties.

Viduramžiais juoda spalva buvo veikiau tiesiog tamsi, nes audinius dažant su aliejumi sumaišyta deginta žieve jie neįgaudavo sodraus ir tvaraus atspalvio. XIV-XV a. technologija patobulėjo: buvo naudojamos vynmedžio dalys, persikų, vyšnių kauliukai, sėmenų aliejus arba sutrinti deginti kaulai.

Dažus, sumaišytus su kiaušinio tryniu, naudojo Renesanso tapytojai. O jų kūrinių herojai puikavosi sodrios juodos spalvos drabužiais, ir dar pasiūtais iš brangių audinių. Atradus dažiklį iš ąžuolų „obuoliukų", brangų ir suteikiantį audiniams intensyvią juodą spalvą, tokių drabužių paklausa išaugo. XV a. juoda spalva tapo madinga, pirmiausia kaip alternatyva raudonai - ryškiai, brangiai, iššaukiančiai, prieinamai labai nedaugeliui, ir dar tiems, kas dažnai prarasdavo saiką demonstruodamas prabangą, o tai jau tuomet buvo laikoma blogu skoniu.

Juodi drabužiai atrodė griežčiau, elegantiškiau, oriau ir santūriau, rodė mokėjimą save pateikti. Reikia nepamiršti ir to, kad kai kuriose šalyse galiojo „prabangos įstatymai", pagal kuriuos kai kurių rūšių ir spalvų drabužius buvo leidžiama vilkėti tik kilmingiesiems. Kadangi ryškiai raudona įėjo į tokių išskirtinių atspalvių skaičių, nekilmingi turčiai griebdavosi „juodos alternatyvos". Netrukus juodos spalvos drabužių mada prigijo ir tarp aristokratų ir net karalių: daugybėje XV-XVI a. portretų monarchai vaizduojami pasipuošę juodu aksomu.

XVII a. Olandijoje išpopuliarėjo balti pūsti nėriniai, derinami prie juodų drabužių, ir jie atrodė gerokai efektingiau negu brangenybės. Beje, ir briliantams juodas fonas pasirodė tinkamas, ir šį faktą deramai įvertino tapytojai. Nors juoda tapo madinga tarp turtuolių ir aristokratijos, kartu ji liko gedulo spalva, o dar tapo paklausi tarp katalikų ir stačiatikių, vėliau ir protestantų dvasininkų ir vienuolių kaip kuklumą ir nuolankumą liudijanti spalva, tinkama doram krikščioniui.

XVIII a. europietiška mada, ypač vyrų, palinko į šviesesnes ir ryškesnes spalvas, ir tai buvo paskutinis istorinis laikotarpis, kai stipriosios lyties atstovai dažniausiai nesirengdavo juodai. Po Prancūzų revoliucijos ryškių spalvų buvo atsisakoma, garderobas „pajuodavo"; kitą šimtmetį galutinai įsigalėjo tradicija vyrams dėvėti daugiausia juodos spalvos frakus, vicmundurus ir surdutus.

Vystantis gamybos technologijoms ir atsiradus sintetiniams dažikliams ryški juoda spalva nustojo būti tik nedaugelio privilegija, tapo prieinama praktiškai bet kuriam europiečiui. Juoda uniforma buvo rengiami tarnai. Bet aukštuomenė visiškai nesirengė atsisakyti šios spalvos drabužių. Didelę įtaką XIX a. madai padarė Anglijos karalienė Viktorija, rekordiškai ilgai vilkėjusi gedulo dėl mylimo vyro drabužius ir sugebėjusi „užkrėsti" pavaldinius juodų drabužių pomėgiu.

Juodos spalvos svarbą naujųjų laikų dailininkams pervertinti yra sunku. O.Renuaras ją vadino spalvų karaliene, o K.Malievičiui juodos spalvos geometrinė figūra ir buvo meno esmė. Nauja meno rūšis, kinas, tik padidino mados mylėtojų susidomėjimą juoda spalva: siekdami mėgdžioti mylimus aktorius ir aktores žiūrovai buvo tiesiog priversti orientuotis į šią spalvą, juk kinas tuomet buvo nespalvotas.

Koko Šanel (Coco Chanel) pasauliui padovanojo mažos juodos suknutės idėją, kurią su malonumu perėmė ir kiti mados kūrėjai. Didžioji madmuazelė ir pati rengdavosi daugiausia juodai, o apie juodą spalvą atsiliepdavo kaip apie idealiai harmoningą, absoliučiai gražią. Vėliau juoda iš mados jau nebeišėjo, nuolatos tapdavo tai vienos, tai kitos subkultūros požymiu arba tiesiog pasitarnaudavo kuriant elegantišką įvaizdį. Anglų kalboje įsigalėjo išsireiškimas „naujoji juoda", taip sakoma apie tai, kas tapo madinga - arba kita spalva, arba tendencija, arba reiškinys.

O pati juoda nuo mados įgeidžių nepriklauso ir lieka nesikeičianti klasika. Tarp jos visuotinai pripažintų pranašumų - savybė pabrėžti odos baltumą, sukurti liekną siluetą ir būti idealiu mados eksperimentų fonu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
2
F
  • SKULPTŪRA: Lapkričio 27 dieną, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ ir atidarytas Lietuvos partizanų vado vardu pavadintas skverelis.
  • TVARKA: VRM keičia užsieniečių įsileidimo tvarką, siekdama, kad į šalį neatvyktų Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai - tikimasi, kad tai padės apsisaugoti nuo savo biografijos detales slepiančių rusų.
  • TEISĖJA: Po dešimties metų teisėjos darbą paliekanti Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė sako „labai pavargusi ir perdegusi“ nuo įtempto darbo ir jo krūvio - ji papildė sąrašą teisėjų, paliekančių ir kritikuojančių teismų sistemą dėl sunkių darbo sąlygų.
  • LĖŠOS: Išnaudoję šiems metams komandiruotėms skirtas lėšas parlamentarai į jas vyks kitų metų sąskaita - Seimo kanceliarijos duomenimis, iki lapkričio 8-osios komandiruotėms išleisti 458 tūkst. 898 eurai.
  • ORIGINALAS: Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį baigiamas eksponuoti iš Vokietijos atvežtas Vasario 16-osios Akto originalas.
  • AKCIJOS: Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis neatskleidžia, ar iš „Belaruskalij“ įsigijo 30 proc. jo valdomų BKT akcijų ir taip tapo vieninteliu įmonės savininku.
  • EGLUTĖS: Parduotuvėse, įskaitant ir elektronines, jau porą savaičių vyksta aktyvi prekyba dirbtinėmis kalėdinėmis eglutėmis - nors šį sezoną eglutės šiek tiek pabrango, jų pardavimai ne tik nemažėja, bet ir auga.
  • KALĖDOS: Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę, papuoštą visoje Lietuvoje žmonių sukurtomis dekoracijomis.
  • MUZIEJAI: Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai.
  • MOKYTOJA: Vilniaus savivaldybės komisija konstatavo, kad lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė į darbą „Juventos“ gimnazijoje grąžinta pažeidus tvarką – tinkamai nepaskelbus atrankos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dalyvausite savo miesto eglutės įžiebimo šventėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 0 C

-3 +1 C

 

-2 0 C

-2 +1 C

-1 +1 C

 

-2 +1 C

0-4 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s