 |
Rugpjūčio mėnesio infliacijos lygis Venesueloje pasiekė rekordinį lygį - 200 proc. Dar prieš du mėnesius mėnesinė infliacija šalyje pirmą kartą perkopė 100 proc. lygį, tviteryje teigė buvęs šalies centrinio banko vykdomosios valdybos narys Hosė Gera (Josė Guerra). Tai reiškia, kad kainos nuo metų pradžios padidėjo beveik 35 000 proc., o nuo 2017 m. rugpjūčio 31 dienos - 200 procentų.
1 nuotr.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) liepą prognozavo, kad Venesuelos infliacijos lygis 2018 metais pasieks 1 000 000 proc.
Prezidentas Nikolas Maduro (Nicolas Maduro) rugpjūtį paskelbė keletą ekonominių reformų, mėgindamas sustabdyti ketverius metus trunkančią recesiją ir įveikti ekonominę krizę, dėl kurios šimtai tūkstančių venesueliečių emigravo. Minimalus atlyginimas padidintas 3400 proc., nacionalinė valiuta drastiškai devalvuota - 96 proc. Be to, pakeltas pridėtinės vertės mokestis (PVM), sumažintos subsidijos benzinui. Tokių priemonių imtasi, kai rugpjūtį dienos infliacija 4,0 proc. pralenkė kaimyninės Kolumbijos pastarųjų dvylikos mėnesių infliacijos lygį (3,12 proc.).
Šalies centrinis bankas nustojo skelbti makroekonominius duomenis 2016 m. vasarį, kai Venesuelos socialistinė ekonominė sistema ėmė buksuoti. Nuo tada opozicijos įstatymų leidėjai tapo vieninteliu tokių rodiklių šaltiniu.
Ekspertų teigimu, krizę sukėlė vyriausybės neapgalvotas pinigų spausdinimas bandant įveikti 2014 metais dėl atpigusios naftos kilusias problemas, - šalis yra labai priklausoma nuo žaliavinės naftos. Tai sukėlė hiperinfliaciją, kurios vyriausybė nepajėgė sukontroliuoti.
Pastaraisiais metais Venesuela išgyvena gilią socialinę ir ekonominę krizę. Per pastaruosius metus šalyje sparčiai išaugo kainos, nuvertėjo bolivaras, trūksta maisto produktų bei vaistų. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2,3 mln. venesueliečių gyvena užsienyje. Iš jų 1,6 mln. emigravo nuo 2015 metų.
