1 nuotr.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras. EPA-Eltos nuotr.

A. Cipras Europos Parlamentui sakė, kad Graikija „toliau eis finansinio stabilumo keliu“. Savaitgalį Graikijos premjeras rinkėjams pažadėjo sumažinti mokesčius ir padidinti išlaidas, skirtas ekonomikos suaktyvinimui.

Graikija išgyveno aštuonerius griežto taupymo metus ir tris iš eilės tarptautinės finansinės pagalbos programas. Jų vertė sudarė 289 mlrd. eurų (330 mlrd. JAV dolerių). Pagalbos programos buvo pradėtos 2010, 2012 ir 2015 metais, kad išgelbėtų šalį nuo žlugimo dėl skolų naštos.

Trečioji finansinės pagalbos programa baigta praėjusį mėnesį, ir A. Cipras pažadėjo vadovauti Graikijos „atgimimui“ ir sumažinti nuosavybės bei pardavimo mokesčius. Tokiu būdu būtų padidintos šimtų ūkininkų ir viduriniosios klasės graikų pajamos ir persvarstytas pensijų mažinimas, dėl kurio šiemet susitarta su kreditoriais.

Vis dėlto kalbėdamas Europos Parlamento nariams Prancūzijos mieste Strasbūre, A. Cipras tikino, kad nebus grįžta prie „švaistymo ir korupcijos“, privedusios Graikiją prie bankroto, ir sakė, kad dabar yra „nauja pradžia“.

„Mūsų pasitraukimas iš paskutinės pagalbos programos nereiškia, kad grįšime į šalies praeitį, priešingai. Esame apsisprendę vengti praeityje padarytų klaidų, kurios atvedė prie krizės“, - kalbėjo A. Cipras.

Dėl Graikijos skolintojų pareikalautų reformų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per aštuonerius metus sumažėjo ketvirtadaliu, o nedarbo lygis šoktelėjo iki daugiau negu 27 proc.

Graikija įsipareigojo iki 2022 metų išlaikyti 3,5 proc. BVP pirminį biudžeto perteklių, o iki 2060 metų jis turėtų būti 2,2 proc. Vidutinis ekonomikos augimas kasmet turėtų siekti 3 proc.