Tikėtina, kad euro zonos infliacija 2017 m. augs dar labiau nei prognozuojama, tačiau metų pabaigoje šiek tiek sulėtės, teigia federalinio Vokietijos banko - Bundesbanko - prezidentas Jensas Vaidmanas (Jens Weidmann).
1 nuotr.
Dėl padidėjusių naftos kainų augančios infliacijos bei Vokietijoje didėjančios kritikos Europos centriniam bankui (ECB) šis vis labiau spaudžiamas bent jau pradėti diskutoti apie galimybę mažinti savo vartojimo skatinimo programos apimtis.
Tačiau ECB vis atsikerta teigdamas, kad dabartinis augimas yra pažeidžiamas dėl artėjančių rinkimų Europoje, o infliacijos pakilimas yra laikinas. Pasak ECB, reikia dar ne vienerių metų tam, kad 2 proc. metinis infliacijos augimas būtų tvarus.
"Manant, kad naftos kainos ženkliai neaugs, yra tikėtina, jog infliacija šiemet gerokai viršys dabartines prognozes. Vokietijai gali tekti prognozes padidinti apie 1,5 proc. Panaši situacija gali nutikti ir visoje euro zonoje", - Liublianoje kalbėjo J. Vaidmanas.
Preliminarūs duomenys trečiadienį parodė, kad metinis Vokietijos infliacijos augimas vasarį aplenkė ECB nubrėžtą 2 proc. ribą ir siekė 2,2 proc.
ECB skaičiavimais, šiemet metinė infliacija euro zonoje turėtų siekti 1,7 proc., tačiau beveik neabejojama, kad ketvirtadienį šios prognozės bus padidintos, kadangi senuose skaičiavimuose nebuvo atsižvelgta į didesnes naftos kainas.
J. Vaidmanas neįvardijo jokių konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis šiuo metu, tačiau teigė, jog per ilgas žemų skolinimosi kainų laikymas gali padaryti šalių biudžetus priklausomais nuo "pigių pinigų".
"Pinigų politika turi vengti rinkos percepcijos, jog centrinis bankas kovoja tik su mažėjančiu kainų spaudimu finansinėms rinkoms, tačiau atsisako suveržti diržus vyraujant aukštesniam kainų stabilumui, bijant sukelti nestabilumą rinkoje", - kalbėjo J. Vaidmanas.
