V.Zelenskis papasakojo apie ukrainiečių nuostolius ir planus

Skaičiai

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare.

„Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten V.Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis, - spaudos konferencijoje teigė V.Zelenskis. - Sužeistųjų skaičiaus nenorėčiau įvardyti."

Jo teigimu, Rusijos nuostoliai kare siekia 180 000 žuvusių ir 500 000 sužeistų karių. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

V.Zelenskis nenorėjo kalbėti apie žuvusių ukrainiečių civilių skaičių. Jis esą šiuo metu nėra žinomas.

Tikslius žuvusių ir sužeistų karių skaičius abi pusės iki šiol laikė paslaptyje. Remiantis JAV 2023 m. vasarą pateiktu vertinimu, Ukrainos pusėje iki tada buvo žuvę apie 70 000 karių, Rusijos pusėje - 120 000. Vasario viduryje JAV Gynybos ministerija paskelbė vertinimą, anot kurio, žuvusių ar sužeistų rusų karių yra 315 000.

V.Zelenskis spaudos konferencijoje taip pat ragino kuo greičiau skirti JAV Kongreso blokuojamas lėšas. „Jūs žinote, kad mums parama reikalinga per mėnesį", - teigė prezidentas. Jis pabrėžė esąs tikras, kad balsavimas JAV Kongrese bus teigiamas.

Kontrpuolimas

Ukraina, pasak V.Zelenskio, turi aiškų naujo kontrpuolimo planą. „Yra planas, planas yra aiškus, tačiau negaliu jums atskleisti detalių", - teigė jis. Planas esą susijęs su pastaraisiais karinės vadovybės pokyčiais.

Prieš tai V.Zelenskis sakė, kad pernai kontrpuolimo planai buvo nutekinti ir dar net neprasidėjus operacijai atsidūrė ant stalo Kremliuje. Kaip tai atsitiko, prezidentas nekomentavo.

V.Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad karas turi baigtis Ukrainos pergale. „Neturime kitos alternatyvos, kaip tik laimėti, - kalbėjo jis. - Nes jei Ukraina pralaimės, tai mūsų nebebus."

Po dvejų karo metų V. Zelenskis, anot jo paties, dabar tikisi permainų metų. „Šiais metais paaiškės karo pabaigos formatas", - patikino jis. Prezidentas kategoriškai atmetė derybas su Rusijos prezidentu V.Putinu. „Ar galima kalbėti su kurčiu? - klausė jis. - Ar galima kalbėti su žmogumi, kuris žudo savo oponentus?"

Ukrainoje veikė slaptos CŽV bazės

Per pastaruosius 8 metus JAV padėjo Ukrainai pasienyje su Rusija įrengti 12 slaptų bazių ir parengti naują ukrainiečių šnipų kartą, teigia „The New York Times" (NYT).

Leidinio duomenimis, šnipai veikė Rusijoje, Europoje ir Kuboje bei tose vietose, kur ryški Rusijos įtaka.

Šiuo metu, pasak NYT, JAV specialiosios tarnybos informuoja Kijevą apie potencialius taikinius, stebi Rusijos kariuomenės judėjimą ir padeda palaikyti šnipų tinklą. Informacija apie šį bendradarbiavimą buvo slepiama dešimt metų, o dabar NYT apklausė 200 buvusių ir esamų JAV, Ukrainos ir Europos valdininkų.

Leidinio teigimu, V.Putinas apie CŽV ir britų MI-6 rengiamus šnipus buvo informuotas dar 2021 metais, tačiau neteisingai suvokė šias tendencijas.

„Oficialūs JAV asmenys dažnai vengia imtis aktyvių veiksmų, baimindamiesi, kad ukrainiečių valdininkais negalima pasikliauti ir kad tai gali išprovokuoti Kremlių", - nurodoma straipsnyje.

Situacija ėmė keistis 2015 m., kai Ukrainos karinei žvalgybai ėmė vadovauti generolas Valerijus Kondratiukas. NYT teigimu, į susitikimą su CŽV atstovais atvykęs kariškis be įspėjimo perdavė jiems ypač slaptus duomenis.

„Netrukus grupės CŽV agentų ėmė reguliariai lankytis jo biure, iš kurio išeidavo su pilnomis dokumentų rankinėmis", - nurodo leidinys. V.Kondratiukas teigė, kad taip buvo siekiama sustiprinti pasitikėjimą.

Vėliau, NYT teigimu, ukrainiečiams nusibodo perteklinis Vašingtono atsargumas ir jie ėmė veikti savarankiškai, taip, Baltųjų rūmų vertinimu, pažeisdami aptartas sąlygas.

Vašingtonas grasino nuraukti paramą, bet realybėje dviejų šalių specialiųjų tarnybų santykiai tik stiprėjo, nes visi matė juose naudą.

„JAV ambasada Kijeve veikė kaip Ukrainoje vykdomos mūsų veiklos bazė ir tapo geriausiu informacijos, signalų ir viso kito, kas vyko Rusijoje, šaltiniu", - teigė neįvardintas JAV valdininkas.

2022 m. NYT, remdamasis neįvardintu aukštu JAV administracijos valdininku, rašė, kad Amerika dalinosi su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis žvalgybine informacija, o pastaroji naudojo ją aukštų Rusijos armijos karininkų „medžioklei". Vienas iš informacijos šaltinių, pasak laikraščio, galėjo būti komercinių ir slaptų palydovų padarytos nuotraukos.

Vėliau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikino, kad rusų kariškiai žinojo, jog JAV, Didžioji Britanija ir kitos NATO šalys dalinasi su ukrainiečiais žvalgybos duomenimis, bet tai esą nesutrukdys Rusijai siekti išsikeltų tikslų.