Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją pareiškė nemanąs, kad Kalnų Karabacho konfliktas šįmet vėl įsiplieskė dėl kažkokių išorinių jėgų kišimosi į jį.
1 nuotr.
„Situacija pasidarė nebekontroliuojama, ši įtampa tvyrojo daugelį metų, - sakė jis. - Nemanau, kad tai įvyko dėl kažkokio kišimosi iš išorės. Juk trintis, susišaudymai ir nedideli susirėmimai buvo kilę daugybę kartų. Galiausiai tai peraugo į konfliktą".
Pasak V. Putino, su Kalnų Karabachu susijusi padėtis „kur kas sudėtingesnė negu paprasti normatyviniai postulatai, tarp jų - ir tarptautiniai teisiniai".
„Šaknys glūdi etniniame konflikte, kuris prasidėjo dar Sumgaite, o paskui persimetė į Kalnų Karabachą, - teigė Rusijos prezidentas. - Čia kiekviena šalis turi savo tiesą. Kalnų Karabacho armėnai kadaisė paėmė į rankas ginklą, kad apgintų savo gyvybę ir orumą. Ir susiklostė ta situacija, kuri buvo konflikto paaštrėjimo šiais metais momentu".
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Padėtis Kalnų Karabache vėl susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
