V.Putinas: norėtume nunuodyti - nunuodytume

Nuodijimo tyrimas

Spaudos konferencija prasidėjo 12 valandą (11 val. Lietuvos laiku), o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas iškart pradėjo klausimų atranką. Po daugelio surežisuotų arba akivaizdžiai „suderintų" klausimų lyg tarp kitko nuskambėjo ir klausimas dėl kaltinimų mėginant nunuodyti opozicionierių Aleksejų Navalną.

V.Putinas atsakė, jog buvo „pasibaisėjęs tyrimais" ir negalėjo net jų skaityti. Rusijos prezidentas tyrėjų grupės „Bellingcat" tyrimus pavadino melagingais ir išskyrė faktą, jog tyrimų šaltiniai -„anoniminiai programišiai", tai jam priminė 2016 metų JAV rinkimų skandalą.

Tuomet V.Putinas, demonstratyviai vengiantis A.Navalną įvardinti pavarde, pavadino jį Berlyno klinikos pacientu: „Kam jį nuodyti, kam jis reikalingas? - stebėjosi V.Putinas. - Peskovas man tik vakar papasakojo apie paskutines naujienas. (...) Klausykite, mes puikiai suprantame, kas tai. Tai amerikiečių specialiųjų tarnybų legalizacija." Jeigu būtų norėję, tikrai būtų A.Navalną nunuodiję, savo tezę pakartojo V.Putinas. Ir pridūrė, kad A.Navalno žmona kreipėsi į jį ir jis iš karto leido išvykti iš šalies.

Vėliau BBC žurnalisto vėl paklaustas apie apnuodijimą, V.Putinas pakartojo, kad bus galima apie tai kalbėti, kai jam bus pateikti oficialūs ir patikimi duomenys, kurių šiuo metu jam neteko matyti.

Apie Ameriką

Žurnalisto paklaustas, kodėl „rusų programišiai šį kartą nepadėjo išrinkti Donaldo Trampo (Donald Trump)", V.Putinas teigė, esą tai yra provokacija.

„Rusų programišiai nepadėjo rinkimuose dabartiniam JAV prezidentui ir nesikišo į šios didžios valstybės vidaus reikalus", - sakė V.Putinas.

Pasak jo, įtarimai Rusijai kišimusi į JAV rinkimus yra melagingi.

„Visa tai - išsigalvojimai, visa tai - dingstis gadinti santykius tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, dingstis nepripažinti dabartinio JAV prezidento legitimumo", - teigė Rusijos prezidentas.

V.Putinas sakė, kad dvišaliai santykiai tapo JAV vidaus politikos „įkaitu", ir pridūrė turįs vilties, kad kai kurios esamos problemos bus išspręstos vadovaujant naujai administracijai.

Karo klausimu

Rusijos prezidentas vakar pareiškė nemanąs, kad Kalnų Karabacho konfliktas šįmet vėl įsiplieskė dėl kažkokių išorinių jėgų kišimosi į jį.

„Situacija pasidarė nekontroliuojama, ši įtampa tvyrojo daugelį metų, - sakė jis. - Juk trintis, susišaudymai ir nedideli susirėmimai buvo kilę daugybę kartų. Galiausiai tai peraugo į konfliktą."

Pasak V.Putino, su Kalnų Karabachu susijusi padėtis kur kas sudėtingesnė, negu paprasti normatyviniai postulatai, tarp jų - ir tarptautiniai teisiniai.

„Šaknys glūdi etniniame konflikte, kuris prasidėjo dar Sumgaite, o paskui persimetė į Kalnų Karabachą, - teigė Rusijos prezidentas. - Čia kiekviena šalis turi savo tiesą. Kalnų Karabacho armėnai kadaise paėmė į rankas ginklą, kad apgintų savo gyvybę ir orumą. Ir susiklostė situacija, kuri buvo konflikto paaštrėjimo šiais metais momentu."

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:

Juokais būtų galima pasakyti taip: tikriausiai visi tikėjosi, jog jis aiškiai prisipažins, jog nuodijo Aleksejų Navalną... Bet jis pasakė, kad jo nenuodijo - jeigu būtų norėjęs, būtų tyliai ramiai nunuodijęs, šiaip A.Navalnas esą dirba su užsienio specialiosiomis tarnybomis, dėl to FSB jį švelniai prižiūrėjo... Suprantama, šį atsakymą jam pasufleravo Rusijos propagandistai...

Na, o kalbant rimtai, tai V.Putinas ir Rusija, kaip, beje, ir Jungtinės Valstijos, dabar išgyvena sudėtingą laikotarpį - tai yra tiek politinę, tiek ir ekonominę krizę. Todėl visos V.Putino kalbos ir jo „atsakymai" į neva žurnalistų „klausimus" yra nukreipti visuomenės nuotaikoms stabilizuoti.

Ar galėjome tikėtis iš tokio renginio išgirsti kažką naujo ir svarbaus? Žinoma, ne, kadangi įvairių juokelių (kaip ir ką reikia pritvoti tupyklose) arsenalas išsisėmė, ekonomikoje prošvaisčių nematyti, o pasiaiškinti, kodėl dar kartą lipi į valdžios sostą, nors daugybę kartų buvai pasižadėjęs to nedaryti, neįmanoma. Todėl kartojamos senos formulės ir seni užkeikimai.

Grįžtant prie A.Navalno bylos, prisiminkime, jog ją itin pagyvino tyrėjų grupės „Bellingcat" paviešinta medžiaga: paskelbti visi konkretūs nuodytojai - Rusijos FSB etatiniai darbuotojai, su pavardėmis, jų tikrais ir suklastotais dokumentais, netgi nuotraukomis, smulkiai išdėstytos visos aplinkybės ir net visa 4 metų A.Navalno sekimo istorija... Šiame kontekste V.Putino atsakymas skamba labai neįtikinamai ir abstrakčiai, o pats užėmė kokčią gynybinę poziciją.

Jeigu FSB 4 metus sekiojo žmogų ir nieko nedarė, jie turi tiksliai žinoti ir pasakyti, kas tai padarė. Jeigu A.Navalnas dirba užsienio specialiosioms tarnyboms ir yra atlikęs nusikalstamus veiksmus Rusijos Federacijos atžvilgiu, tai kodėl jis iki šiol nesuimtas? Jeigu jis nedirbo užsienio specialiosioms tarnyboms, kokiu pagrindu jis yra persekiojamas? Ir kodėl neiškelta byla už nuodijimą? Čia yra daugybė netiesioginių įrodymų, jog nuo V.Putino administracijos sklinda garsios viduramžių nuodytojos Giulijos Tofanos (Giulia Tofana), nudobusios apie 600 vyrukų, kvapas.

Situaciją apsunkina, kad tų nuodijimų buvo daugybė - nuo Litvinenkos, Politkovskajos, Skripalių iki Kara-Murzos ir kitų opozicionierių. O jeigu V.Putino administracija tikrai tuo neužsiima, ji privalo atrasti tuos, kurie nuodija ir kitaip žudo Rusijos piliečius. Na, o Rusijos visuomenėje po nuodijimo V.Putinas turi tikrai didesnį palaikymą, negu iki nuodijimo... Rusijos visuomenei tai daugiau atrakcija, kaip jau įgrisusios ir save kompromitavusios valdžios nusikalstamumo įrodymas, tačiau ne kaip didelė užuojauta A.Navalnui ar pasirengimas jį remti jo politinėse ambicijose bei akcijose... Įprastai reikia pasakyti, jog A.Navalnas nėra ir mums lauktinas naujasis Rusijos vadovas - tai žmogus, daugybę kartų prisistatęs įvairiose rusiškų „deržimordų-juodašimčių" akcijose, save ne kartą pozicionavęs kaip ryškus antisemitas, palaikęs Krymo okupaciją ir pan. Visa tai rodo, jog jo atėjimas į valdžią, ko gero, mums reikštų dar sudėtingesnius santykius su Rusija, negu dabar valdant V.Putinui. Nes eilinis „krymnašistas", pakliuvęs į valdžią, norėtų Krymo scenarijų pakartoti ir kitur.