Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė turinti „stiprių abejonių“ dėl prieštaringai vertinamų Baltarusijos prezidento rinkimų ir pasmerkė protestuotojų suėmimus po rinkimų vykusių demonstracijų metu.
„Turime stiprių abejonių – ir, mūsų požiūriu, pagrįstų abejonių – dėl šių rinkimų vykdymo“, – spaudos konferencijos metu teigė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.
„Nebuvo laikomasi esminių demokratinių rinkimų standartų“, o tai yra „nepriimtina“, sakė jis, pridurdamas, kad „daugybė gautų pranešimų apie sisteminius neatitikimus ir rinkimų įstatymų pažeidimus yra patikimi.“
Berlynas taip pat pasmerkė „jėgos naudojimą prieš taikiai protestuojančius žmones“ ir „daugybę suėmimų“.
„Politinė šalies vadovybė turi pripažinti savo piliečių valią“, – sakė S. Seibertas.
Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad rinkimus triuškinamai laimėjo dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Sekmadienį paskelbus oficialios rinkėjų apklausos rezultatus, patvirtinančius A. Lukašenkos pergalę prieš opozicijos atstovę Svetlaną Tichanovskają, visoje šalyje kilo protestai, smerkiantys rinkimus ir vadinantys juos suklastotais.
Policija prieš protestuotojus naudojo garsines granatas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Protestų metu buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių.
S. Tichanovskaja atmetė rinkimų rezultatus ir pareikalavo, jog valdžia būtų perduota opozicijai.
APA: Austrijos prezidentas po rinkimų Baltarusijoje nesveikins A. Lukašenkos
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas neketina po rinkimų siųsti sveikinimo telegramos Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai. Tai pirmadienį pranešė Austrijos naujienų agentūra APA, remdamasi prezidento kanceliarija.
„A. Lukašenka, kuris tik (2019 metų) lapkritį buvo priimtas Vienoje su vizitu, negaus federalinio prezidento A. Van der Belleno sveikinimo laiško“, - sakoma pranešime.
NATO pasmerkė susidorojimą su protestuotojais Baltarusijoje
Kalbėdamas NATO sąjungininkių vardu, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė susidorojimą su protestuotojais Baltarusijoje ir išreiškė abejonę dėl prezidento rinkimų šalyje teisėtumo.
„NATO sąjungininkės išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kaip Baltarusijoje buvo vykdomi prezidento rinkimai“, – pranešime teigė J. Stoltenbergas.
„NATO smerkia smurtą prieš taikius protestuotojus. Pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, įtraukiant žodžio laisvę bei teisę rengti taikius protestus“, – sakė jis.
Paskelbus apie Aliaksandro Lukašenkos pergalę sekmadienį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose, rezultatais nepatenkinti protestuotojai išėjo į gatves.
Vokietijos ministras H. Maasas: galėtų būti grąžintos sankcijos Baltarusija
Baltarusijai galėtų grėsti daugiau ES sankcijų dėl šalies prezidento rinkimų, apipintų smurtu ir kaltinimais klastojimu, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Demokratinės pažangos viltys Baltarusijoje „patyrė daugiau, nei tik kartų pralaimėjimą“, Berlyne sakė H. Maasas, pridurdamas, kad nėra „absoliučiai nieko“, kas galėtų įrodyti, jog rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi.
„Vietoje to, tapome smurto, įbauginimo ir įkalinimo liudininkais“, – sakė Vokietijos diplomatas, paragindamas tučtuojau išlaisvinti visus policijos sulaikytus taikius protestuotojus.
Nors per pastaruosius kelis metus buvo atšauktos beveik visos ES sankcijos Baltarusijai, sureagavus į šalyje vykdytas reformas, H. Maasas paragino šį veiksmą įvertinti iš naujo, „atsižvelgus į pastarųjų savaičių ir dienų įvykius.“
Estija pasmerkė Baltarusijos valdžios smurtą prieš opoziciją
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid nelaiko sekmadienį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų laisvais ir teisingais.
„Sprendžiant iš pirminės informacijos, rinkimų negalima laikyti laisvais ir teisingais“, - parašė ji pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje, praneša portalas ERR.
„Man kelia nerimą tai, kad Baltarusijos valdžia šiurkščia jėga slopina taikius protestus, varžo viešų susirinkimų laisvę, daro spaudimą pilietinei visuomenei ir pažeidinėja elementarias žmogaus teises“, - pabrėžė K. Kaljulaid.
Pasak Estijos prezidentės, ji „nuoširdžiai apgailestauja, kad Europos Sąjungos Rytų partnerė Baltarusija pasirinko kelią, kuris ją veda tolyn nuo Europos, o ne artina prie jos“.
K. Kaljulaid pareiškė viltį, kad Baltarusijos valdžia „nuspręs eiti taikaus dialogo su savo tauta keliu“.
Estijos URM vadovas Urmas Reinsalu taip pat sukritikavo Baltarusijoje surengtus rinkimus. Pasak jo, padėtis šioje šalyje „verčia apgailestauti“.
„Mes smerkiame bet kokias politines represijas ir smurtą prieš Baltarusijos opoziciją“, - pareiškė jis. Anot ministro, „Estija palaiko Lenkijos raginimą sušaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl rinkimų Baltarusijoje“.
Čekija pasmerkė smurtą prieš protestuotojus Baltarusijoje
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.
„Smerkiu policijos smurtą prieš taikius demonstrantus Minske, - parašė politikas tviteryje. – Tokių veiksmų šiandieninėje Europoje jokiu būtu neturi būti griebiamasi. Baltarusiai turi teisę į žodžio laisvę ir demokratiją“.
Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais. „Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, - pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.
Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, - sakoma dokumente.
Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.
Čekijos prezidento administracijos Tarptautinio departamento direktorius Rudolfas Jindrakas mano, kad būtina kruopščiai ištirti Baltarusijos valdžios veiksmus prieš Aliaksandro Lukašenkos varžovus prezidento rinkimuose ir opoziciją. Pasak jo, oficialioji Praha atidžiai stebi įvykius Baltarusijoje.
Baltarusijos opoziciją taip pat parėmė Čekijos parlamento deputatai ir politinių partijų lyderiai.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, Baltarusijos prezidento rinkimus laimėjo dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka, surinkęs 80,23 proc. balsų, o opozicijos atstovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais. VRM duomenimis, buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, nukentėjo dešimtys milicijos pareigūnų ir demonstrantų.
U. von der Leyen ragina Baltarusiją tiksliai suskaičiuoti rinkėjų balsus
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Baltarusiją paskelbti tikslius prezidento rinkimų rezultatus, Aliaksandrui Lukašenkai skelbiant apie pergalę sekmadienį vykusiuose rinkimuose.
„Pagrindinės teisės Baltarusijoje turi būti gerbiamos. Raginu Baltarusijos institucijas užtikrinti, kad balsai rinkimuose būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti“, – tviteryje rašė U. von der Leyen.
ES vykdomosios valdžios institucijai vadovaujanti U. von der Leyen taip pat sukritikavo susidorojimą su opoziciją remiančiais protestuotojais, nepatenkintais oficialiai skelbiama informacija, neva A. Lukašenka surinko per 80 proc. rinkėjų balsų.
„Taikių protestuotojų persekiojimui ir smurtiniam susidorojimui nėra vietos Europoje“, – sakė ji.
A. Lukašenką su pergale rinkimuose pasveikino V. Putinas, o kelios ES valstybės narės pasmerkė susidorojimą su protestuotojais ir išreiškė abejones dėl rinkimų skaidrumo.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat parašė laišką Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Charles'iui Micheliui dėl neeilinio ES viršūnių susitikimo rengimo padėčiai Baltarusijoje aptarti.
Tiesa, kol kas atskiro viršūnių susitikimo rengti neplanuojama, o Baltarusijos klausimą ketinama aptarti ES užsienio reikalų ministrų susitikime Berlyne rugpjūčio pabaigoje, šis klausimas gali būti įtrauktas ir į EVT viršūnių susitikimo rugsėjo 24–25 dienomis darbotvarkę.
Briuselis kol kas negrasina sankcijomis Baltarusijai, tačiau aukščiausi ES pareigūnai paskelbė stebintys padėtį Baltarusijoje ir vertinantys ES reakcijos galimybes.