Vokietijos rinkėjai sprendžia, kas vadovaus po A. Merkel

Berlyno gatvėse vyksta kasmetinis maratonas, bet dar didesnės lenktynės vyksta visoje šalyje. Paskutinis postūmis kovoje dėl balsų buvo pasitraukiančios kanclerės pasirodymas su konservatorių kandidatu Arminu Laschetu per mitingą šeštadienį jo gimtajame Acheno mieste. Pastarosios apklausos rodė, kad jo pergalė mažai tikėtina.

Rinkimai lems, kas vadovaus šaliai, kurios ekonomika stipriausia Europoje, balsuoti turi teisę daugiau nei 60 milijonų vyresnių nei 18 metų vokiečių. Daugiau paaiškės balsavimo apylinkėms sekmadienį užsidarius 18.00 val. (16.00 val. GMT laiku).

Rinkimų baigtis tapo dar labiau nenuspėjama, kai į grumtynes įsitraukė pati A. Merkel, kurios karjera baigsis po kelių savaičių.

„Tikrai svarbu, kas valdo“, – perspėjo ji rinkėjus net kelis kartus per 48 valandas iki balsavimo. Jos siunčiama žinia buvo ta, kad Vokietijai reikia stabilumo, o jos jaunimui – ateities, o Arminas Laschetas yra tas žmogus, kuris tai garantuos.

Šiuose rinkimuose yra daug neaiškumų. Per rinkimų kampaniją daugiau nei trečdalis rinkėjų vis dar nežinojo, už ką balsuoti, nors rekordinis skaičius jau balsavo paštu.

Kelis mėnesius nuomonių apklausos rodė svyravimą tai į vieną, tai į kitą pusę. Iš pradžių pirmavo konservatorių CDU ir jos seserinė Bavarijos partija, vienu metu į priekį išsiveržė žalieji, o vėliau plūstelėjo palaikymas Olafo Scholzo vadovaujamiems socialdemokratams.

Iš trijų kandidatų, besivaržančių dėl kanclerio posto, labiausiai savo rinkėjus paveikė O. Scholzas. Jam, kaip A. Merkel pavaduotojui, buvo lengviau nei jo varžovui konservatoriui būti laikomam tęstinumo kandidatu. Tačiau net jei jis laimės, koalicijai sudaryti greičiausiai reikės dviejų kitų partijų paramos.

Net jei sekmadienio vakarą nugalėtojas bus aiškus, vokiečiai dar kurį laiką nežinos vyriausybės sudėties. Laimėjusiai partijai reikės suformuoti koaliciją, kol kas neatrodo, kad būtų sudaryta dviejų partijų didžioji koalicija, kokia yra dabar.