1 nuotr.Vokietijoje rinkimus į Europos Parlamentą laimėjo centro dešiniųjų partijų CDU / CSU sąjunga, antroje vietoje palikdama kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „Vokietijos alternatyvą“ (AfD), ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus visus balsus patvirtino nacionalinė rinkimų komisija.
Preliminarūs rezultatai atitiko prognozes.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo koalicijai rinkimuose sekėsi prastai – partijai AfD nusileido tiek jo vadovaujami socialdemokratai (SPD), tiek pagrindiniai jų koalicijos partneriai žalieji.
Opozicijos krikščionys demokratai (CDU) ir jiems gimininga Bavarijos „Socialistinė krikščionių sąjunga“ (CSU) drauge surinko 30 proc. balsų.
Prieš imigrantus pasisakanti ir Europos Sąjungos atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi AfD, 2019 m. įvykusiuose Europos rinkimuose gavusi 11 proc. balsų, šiemet sulaukė 15,9 proc. rinkėjų palankumo.
Jai nusileido O. Scholzo vadovaujama SPD, surinkusi 13,9 proc. rinkėjų balsų. Tai – prasčiausias šios centro kairiųjų partijos – nuo seno vienos iš stipriausių Vokietijos politinių partijų – rezultatas šalyje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose per daugiau nei šimtmetį.
Žaliuosius, 2019 m. rinkimuose surinkusius 20,5 proc. balsų, dabar palaikė vos 11,9 proc. rinkėjų, tuo tarpu jaunesnioji koalicijos partnerė FDP gavo 5,2 proc. balsų.
Naujai įsteigta populistinė partija „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW) užsitikrino 6,2 proc. balsų, tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Kairė“ jų tegavo vos 2,7 proc.
Rytinėje Vokietijos dalyje, kur AfD turi daugiausiai rėmėjų, ši populistinė kraštutinių dešiniųjų partija aiškiai pirmavo Europos rinkimuose.
Apžvalgininkai prognozavo, kad dešiniųjų partijos didelio palaikymo šiuose Europos Parlamento rinkimuose sulauks ne tik Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Prieš keletą mėnesių surengtose apklausose partiją AfD rėmė daugiau nei 20 proc. respondentų, tačiau po pastaruoju metu įvykusių keleto su šia partija susijusių skandalų jos rėmėjų skaičius gerokai sumažėjo.
Rinkėjų aktyvumas Vokietijoje tikriausiai buvo didžiausias nuo šalies susivienijimo. Preliminariais duomenimis, savo balsą rinkimuose atidavė nuo 64 iki 65 proc. rinkėjų.
Per pirmuosius susivienijusios Vokietijos rinkimus į EP 1994 m. prie balsadėžių atėjo lygiai 60 proc. rinkėjų, per vėlesnius balsavimus – tik nuo 40 iki 50 proc.
Per EP rinkimus 2019 m. Vokietijoje rinkėjų aktyvumas siekė 61,4 proc..
Aukščiausias rinkėjų aktyvumas ES rinkimuose Vokietijoje buvo per pirmuosius rinkimus 1979-aisiais – tuomet buvo balsuojama tik Vakarų Vokietijoje ir aktyvumas siekė 65,7 proc. Palyginimui: per Bundestago rinkimus iki šiol aktyvumas nėra buvęs mažesnis nei 70 proc.
