1 nuotr.Antradienį Vokietijos naujoji konservatorių vadovaujama koalicija pradės eiti pareigas, vadovaujama naujojo kanclerio Friedricho Merzo, praėjus mažiau nei trims mėnesiams po vasarį įvykusių parlamento rinkimų.
F. Merzo krikščionys demokratai (CDU), Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) valdys Vokietiją ateinančius ketverius metus.
69 metų F. Merzas pakeis kadenciją baigusį kanclerį Olafą Scholzą po balsavimo parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage) ir bus prisaikdintas prezidento Franko Walterio Steinmeierio kartu su 17 ministrų kabineto narių.
Naujoji vyriausybė pradės eiti pareigas praėjus lygiai pusei metų po O. Scholzo trišalės koalicijos žlugimo, lėmusio pirmalaikius rinkimus vasarį.
Koalicijos partneriai Bundestage turi 328 iš 630 vietų, F. Merzui reikia absoliučios daugumos, kad būtų išrinktas kancleriu.
Pralaimėjimas vertinamas kaip labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į grėsmę, kurią kelia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), per rinkimus vasarį užėmusi antrąją vietą ir, kaip rodo apklausos, tapusi dar populiaresnė.
Naujosios Vokietijos vyriausybės laukia daug iššūkių. Jai teks gaivinti dvejus metus iš eilės nuosmukio apimtą ekonomiką ir susidurti su akivaizdžiu Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos pasikeitimu.
Tikimasi, kad koalicija tesės pažadą pažaboti nelegalią migraciją ir sumažinti biurokratiją, taip pat gali sulaukti raginimų uždrausti AfD, kurią šalies žvalgybos tarnyba paskelbė ekstremistine.
Trys partijos savo koaliciniame susitarime balandį išdėstė vyriausybės programą, žadančią atgaivinti vangią ekonomiką, sugriežtinti migracijos taisykles ir sumažinti vyriausybės išlaidas.
Kritikai tvirtina, kad 144 puslapių dokumente nėra konkrečių įsipareigojimų ir net tuos, kurie įrašyti į sutartį, riboja vadinamoji „finansavimo išlyga“.
Vis dėlto F. Merzas ketina pasinaudoti didesniu biudžeto lankstumu nei galėjo jo pirmtakas O. Scholzas, nes parlamente užsitikrino svarbų 500 mlrd. paketą, leisiantį padidinti išlaidas gynybai, skirti lėšas infrastruktūrai ir kovos su klimato kaita priemonėms.
