 |
(11)Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažymėjo buvusio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo, JAV vyriausybės ir Višegrado grupės šalių (Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos) piliečių indėlį į Berlyno sienos likvidavimą.
3 nuotr.
„Žinoma, be didelės paramos iš Vašingtono, bet taip pat ir be drąsių ir žmogiškų M. Gorbačiovo sprendimų Maskvoje istorija nebūtų buvusi tokia laiminga ir viskas nebūtų vykę taip taikiai“, - pareiškė šeštadienį Vokietijos valstybės vadovas per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas. „Mes šito nepamiršome, mes šito nepamiršime“, - pridūrė jis.
Pasak F. W. Steinmeierio, Berlyno siena nebūtų sugriuvusi be manifestacijų Budapešte, Poznanėje, Varšuvoje, Gdanske ir Krokuvoje, be įvykių Prahoje ir Bratislavoje. „Berlyno siena griuvo po ilgos, dažnai desperatiškos ir todėl narsios kovos“, - pabrėžė Vokietijos prezidentas.
Anot jo, „Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija išplėšė sau laisvę“ ir tuo būdu „padarė galą žemyno suskaldymui“. „Europos laisvė – tai jų nuopelnas“, - pažymėjo F. W. Steinmeieris. „XX amžiaus baisumai ir klaidos po 1989 metų lapkričio 9-osios tapo istorija, mums visiems atsivėrė naujas senasis pasaulis“, - sakė prezidentas.
Ceremonijoje Bernauerio gatvėje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Višegrado grupės šalių lyderiai.
Iškilmių kulminacija šeštadienį bus koncertas prie Brandenburgo vartų. Jame dalyvaus Berlyno valstybinė kapela, kuriai diriguos Danielis Barenboimas.
Berlyno siena buvo vienas iš šaltojo karo simbolių. Ji buvo pastatyta 1961 metais, kad VDR gyventojai masiškai nebėgtų į VFR.
Kanclerė A. Merkel pavadino Berlyno sienos griūties dieną lemtinga Vokietijos istorijai
Vokietijos kanclerė A. Merkel pavadino lemtinga šalies istorijai Berlyno sienos griūties prieš 30 metų dieną. Ji tai pareiškė šeštadienį per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas.
„Lapkričio 9-oji – lemtinga diena Vokietijos istorijai“, - sakė kanclerė. „Mes šiandien taip pat prisimename 1938 metų pogromų aukas, prisimename nusikaltimus Vokietijos žydams, padarytus naktį iš lapkričio 9-osios į 10-ąją“, - pabrėžė ji.
„Lapkričio 9-oji atspindi tiek siaubingus, tiek laimingus mūsų istorijos momentus, moko mus ryžtingai priešintis neapykantai, rasizmui ir antisemitizmui“, - pabrėžė A. Merkel. „Ši diena mus ragina ginti laisvę ir demokratiją, žmogaus orumą ir teisinį valstybingumą“, - pridūrė politikė.
Anot kanclerės, prie Berlyno sienos griūties prisidėjo ir įvykiai Rytų Europoje. „Taiki revoliucija Vokietijos Demokratinėje Respublikoje turėjo drąsių pavyzdžių“, - sakė A. Merkel. Ji priminė „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje, „Chartiją 77“ Čekoslovakijoje, manifestacijas Baltijos šalyse ir Vengrijoje. „Raginimas siekti laisvės sukūrė naujas demokratijas Vidurio ir Rytų Europoje. Vokietijai ir Europai pagaliau pavyko susivienyti“, - pareiškė politikė.
Pasak jos, laisvė ir demokratija nėra kažkas savaime suprantama, jas reikia nuolat ginti.
Memorialas Bernauerio gatvėje laikomas vienu iš padalytos Vokietijos simbolių. 1961 metais pradėjus statyti Berlyno sieną, namai vienoje gatvės pusėje atsidūrė rytinėje miesto dalyje, o palei juos einantis šaligatvis – vakarinėje.
